- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš maždaug 150 paminklų, statulėlių ar ženklų Klaipėdoje 43 yra susiję su vandeniu, bet jūrinių akcentų mieste, išskyrus „Albatrosą“ Smiltynėje ar Undinę prie Dangės, kaip ir nematyti.
Simbolikos chaosas
Jei ir yra kažkokių su vandeniu, jūra susijusių jūrinių akcentų, jie tarsi nuskęsta miesto erdvėse arba neišryškėja, nes įžvelgti juose tiesiogiai jūrinius ženklus yra sunku.
Taip yra todėl, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis neturi nei jūrinės alėjos, nei jūrinių akcentų parko ar kažkokios kitos platesnės jūrinės kultūros erdvės.
Klaipėdoje pastebimas mažosios architektūros simbolikos chaosas. Jis suformuotas dėl laisvos tvarkos, kai kas nori ateina į savivaldybę, siūlo savo idėjas ir, jei jos patiko kažkokiai klaipėdiečių grupei, yra laisvai „paleidžiamos“.
Tačiau labiausiai nuskambėjo istorija, kai Uosto direkcijai dėl neva žemo meninio lygio Klaipėdoje neleista pastatyti paminklo pirmajam uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui ir jau pagaminta skulptūra papuošė Telšius.
Nenuostabu, kad vienas iš mėgstamiausių turistų fotografavimosi objektų yra ne kokia nors patraukliai pateikta istorinė Klaipėdos vieta, o Vaiduoklis prie pasukamojo tiltelio. Vasarą matydami prie jo eiles Pilies uosto buriuotojai ir laivų savininkai stebisi tokiu lėkštu Klaipėdos pristatymu turistams.
Norėtųsi jūrinės erdvės
Jūrinės kultūros koordinacinė taryba yra parengusi Klaipėdos ir Lietuvos istorijai svarbių jūrinių asmenybių sąrašą. Jį prieš kelerius metus patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio formavimo grupėje, tačiau sąrašas jau lyg ir pamirštas.
Klaipėdoje Atgimimo aikštėje vietoj formuojamų kažkokių neaiškių mėnulio erdvių galėtų būti jūrinės erdvės.
Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo diskutuojama apie jūrinius akcentus ir jų vietas Klaipėdoje. Yra svarbiausių – jūrinių asmenybių sąrašas. Kur Klaipėdoje galėtų būti vieta, įamžinti Klaipėdos miesto jūrines istorines asmenybes? Ir kokia forma tai turėtų būti padaryta?
Anksčiau buvo minėta, kad Smiltynėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus galėtų būti įrengta jūrinių asmenybių alėja.
Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas Romas Adomavičius mano, kad tokia alėja turėtų ir pliusų, ir minusų. Ji nebūtų labai pastebima. Anot R. Adomavičiaus, norėtųsi, kad pačiame mieste arčiau vandens būtų daugiau jūrinių akcentų.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas Edvinas Ubis siūlė, kad Klaipėdoje Atgimimo aikštėje vietoj formuojamų kažkokių neaiškių mėnulio erdvių galėtų būti jūrinės erdvės. Arba rekonstruojamame Dangės skvere vietoj laiko juostų galėtų būti formuojami ir kažkokie jūriniai akcentai.
E. Ubis / Redakcijos archyvo nuotr.
Jo nuomone, Klaipėdoje jūrinė tematika turėtų būti išskiriama kaip prioritetinė. Jei Klaipėdoje atsirastų bent viena jūrinė erdvė uostamiesčiui jau būtų didžiulė pažanga.
Yra vietų Klaipėdoje
Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė teigė, kad sąraše esančių asmenybių pavardės galėtų būti suteikiamos naujoms Klaipėdos gatvėms. Žinomų asmenybių vardais galėtų būti pavadintos ir naujos krantinės, kurias miestas rengiasi perimti iš uosto. Jūrinių asmenybių įamžinimas, turintis ir pažintinę prasmę, galėtų vykti mokyklose.
Juodkrantėje turistai fotografuojasi prie skulptūrėlių, o kur fotografuotis Klaipėdoje – ar prie Vaiduoklio?
Visuomeninės organizacijos „Žalia banga“ pirmininkė Dalia Žukienė mano, kad jūrinės asmenybės plačiau galėtų būti pristatomos ir Klaipėdos universitete, ypač Jūrų tyrimo institute.
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nares Genutės Kalvaitienės nuomone, puiki vieta jūrinėms asmenybėms įamžinti būtų Smiltynėje šalia „Albatroso“, nes ten jau yra susiformavusios jūrininkų pagerbimo tradicijos. Tačiau, anot jos, jūriniams akcentams turėtų būti išnaudojamos erdvės ir prie kruizinių laivų terminalo, o ateityje ir „Memelio miesto“ teritorijoje.
Neįtikėtina: „Juodasis vaiduoklis“ yra laikoma vienu iš patraukliausių Klaipėdos skulptūrų. / Vidmanto Matučio nuotr.
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas daugiau jūrinių akcentų norėtų abipus Dangės upės. Čia galėtų atsirasti ir laivų paminklai, ir istorinį Dangės uostą, kvartalus, senuosius krovos sandėlius aplink jį primenantys maketai.
A. Valentinas / Redakcijos archyvo nuotr.
A. Valentinas kvietė Klaipėdos savivaldybės valdininkus nuvykti į Juodkrantę ir pasižiūrėti, kaip ten, palei Kuršių marias surengus menininkų stovyklas, jų sukurtomis skulptūrėlėmis buvo įamžinta šios žvejų gyvenvietės istorija. „Juodkrantėje sustoja turistų autobusai, žmonės fotografuojasi prie skulptūrėlių. O kur fotografuotis Klaipėdoje. Ar prie Vaiduoklio?“ – klausė A. Valentinas.
Norvegijos pavyzdžiai įkvepia
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad kalbant apie jūrinius akcentus Klaipėdoje norėtųsi mažiau konservatyvumo.
Jūrinių akcentų galėtų būti ne tik prie vandens, bet ir gyvenamosiose zonose, kad ir pietinėje miesto dalyje.
Jo nuomone, Klaipėdoje reikėtų daugiau jūrinės dvasios viešosiose erdvėse. Jis prisiminė nuostabią krantinę Osle, kur seni pastatai organiškai susilieja su naujais išsaugant senąją jūrinę dvasią. Prie jų fantastiškai atrodantis įkomponuotas kokių trijų metrų aukščio šiuolaikinio laivo sraigtas. Arba kitas kvartaliukas, kur nedidelėje erdvėje iš plytelių imituojant bangeles sudėliotas jūros dugnas su metrinėmis kriauklėmis, tarsi išnyrančiomis iš smėlio.
Arba Norvegijos Kristiansandas, kur muzikinis teatras prie vandens yra bangos formos, kaip ir paviljonai kitose miesto vietose. Nustebina ir dviračių parkavimo vietos su nikeliuotais laivelių formos jų laikikliais.
„Kodėl Klaipėdoje nėra ieškoma jūrinių formų puošiant miestą, įrengiant vaikų žaidimo aikšteles? Jūrinių akcentų galėtų būti ne tik prie vandens, bet ir gyvenamosiose zonose, kad ir pietinėje Klaipėdos miesto dalyje“, – pastebėjo L. Kavaliauskas.
L. Kavaliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.
Vieną jūrinį akcentą Klaipėdoje rengiasi įgyvendinti Klaipėdos irklavimo centras. Jo direktorius Liudvikas Mileška teigė, kad nuo 1923 m. veikiančioje senojoje irklavimo bazėje numatoma įkurti marinistinį centrą, kur būtų ir pramoginio irklavimo, ir jūrinio paveldo akcentų, susibūrimo vieta, kur vyktų įvairūs renginiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...