Kinija nepriėmė jūrininko

Klaipėdietis jūrų kapitonas Dmitrijus Sokolovas kolegoms iš Lietuvos jūrų kapitonų klubo atsiuntė vaizdelį, kuris platinamas socialiniuose tinkluose. Jame matyti, kaip Kinijos uoste tarnybos neleidžia suteikti skubios pagalbos laive susirgusiam, kraujuojančiam jūrininkui. Jūrininkas – laivo vyriausiasis mechanikas ne užsienietis, o kinas.

Laivuose jau seniai nebėra gydytojų. Būdavo įprasta, kad bet kuriame uoste negaluojančius jūrininkus priimdavo. Dabar, kai pasaulyje siautėja pandemija ir atsirado naujos, greitai plintančios koronaviruso atmainos, į jūrininkus imta žiūrėti įtariau.

Ką tokiu atveju daryti laivo kapitonui? Pateikti skundą pasaulinėms jūrininkų teisių gynimo tarnyboms? Stabdyti krovinio krovos operaciją uoste? Įjungti visus avarinius laivo signalus, kad visi uoste atkreiptų dėmesį į tai, jog laive kažkas negerai?

„Bet kokia rekomendacija ar komentaras, ką daryti tokiais atvejais, būtų gerai, nes panašios aplinkybės gali nutikti bet kuriam laivui, jūrų kapitonui bet kokiame pasaulio uoste“, – dėstė jūrų kapitonas.

Realybė: vis dažniau susirgęs jūrininkas uostuose nėra pageidaujamas. (Redakcijos archyvo nuotr.)

D.Sokolovas, platindamas laivo kapitono Kinijoje įrašą apie tai, kaip jis kreipiasi į Kinijos uosto tarnybas ir gauna kategorišką atsaką, kad sergančio jūrininko nepriims.

Tik po maždaug 30 valandų trukusių ginčų ir įtikinėjimų jūrininkas buvo išgabentas į ligoninę.

Dėl pandemijos – daugiau atsainumo

Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius teigė, kad dėl pandemijos laivuose atsirado daugiau panašių situacijų.

Negalima teigti, kad Kinija esanti išskirtinė šalis. Panašių atvejų yra buvę ir Indonezijoje, kur jūrininką atsisakyta gabenti į ligoninę netgi su aiškiais insulto požymiais.

Anot J.Liepuoniaus, matyt, nebūtų lengva perduoti jūrininką iš laivo į ligoninę ir Viduržemio jūros kai kuriose arabų šalyse, Lotynų Amerikoje, greičiausiai ir Afrikos šalyse. J.Liepuonius žino kaip kartais sunku įgulos narį atiduoti į ligoninę. Jūrininko išgabenimo į ligoninę procesą lemia ne tiek šalis, kiek koks nors vietinis biurokratas, kuris gali užsispirti ir reikalai nejudės.

Anot kapitono, tokiais atvejais reikia kreiptis į laivo agentą, kad jis viską sureguliuotų. Per laivo agentą jam pavyko paguldyti į ligoninę net keletą jūrininkų iš laivo įgulos, kai šie Kamerūne susirgo maliarija.

„Jei negali padėti laivo agentas, tuomet reikia kreiptis į savo šalies, taip pat artimiausią tos šalies, kur stovi laivas, ITF inspektorių. Taip pat į ITF būstinę Londone. Paprastai įvairios tarnybos greičiau juda žinodamos, kad vienu ar kitu atveju susidomėjimas yra didesnis“, – pastebėjo J.Liepuonius.

Anot jo, visais atvejais laivo įgula ir kapitonas privalo laikytis pagal tarptautinį valdymo kodą (ISM) apibrėžtų instrukcijų. Konvencijoje dėl darbo jūroje yra aiškiai numatyta, kad jūrininkui privalo būti suteikta būtinoji medicininė pagalba.

J.Liepuonius pastebėjo, kad pandemijos sąlygomis požiūris į žmones, susirgusius jūrininkus, gali būti ir atsainesnis. Įvairios šalys yra labiau užsidariusios, saugo savo sveikatos sistemas, kai kurios bijo priimti jūrininkus. Bet tai neatleidžia jų nuo konvencijos dėl darbo jūroje reikalavimų.

Apie Kiniją kapitonas teigė turintis savo požiūrį, o ypač apie valstybinę jos sveikatos sistemą. Jis norėjo Kinijoje tvarkyti skaudantį dantį. Kai pamatė, kokio lygio sanitarija yra valstybinėje odontologijos įstaigoje, paslaugų atsisakė ir susirado privatų gydytoją.

Priima ir išlydi robotas

Šiuo metu dėl greitai plintančių naujų koronaviruso formų pasaulyje vėl gerokai pablogėjo jūrininkų keitimo procesas. Kai kurios šalys dar labiau griežtina keitimo procedūras. Nors jūrininkai daug kur buvo keičiami be karantino, kai kurios šalys juos įveda.

„Šiomis dienomis sėdžiu, kaip sakoma, ant lagamino“, – teigė J.Liepuonius. Jis turėtų išvykti į laivą Azijoje. Geriausia vieta pasikeitimui būtų Singapūro uostas. Tai yra bene geriausiai pasaulyje sutvarkyta jūrininkų keitimo vieta ir sistema. Ją jis jau išbandė anksčiau.

Atvykus į Singapūro oro uostą jūrininkai nukreipiami per diplomatinės tarnybos koridorius. Visos tikrinimo sistemos jame sutvarkytos taip, kad su tarnybų darbuotojais nėra jokio kontakto.

Įdomiausia vieta – sveikatos tikrinimo kambarys. Procedūra trunka maždaug valandą. Per ją robotas kas 20 minučių tris kartus matuoja temperatūrą. Jei viskas gerai, užsidega žalia šviesa ir gali eiti. Prie durų laukia laivo agentas su specialiu automobiliu, kur keleivio ir vairuotojo vietas skiria organinio stiklo pertvaros.

Iš oro uosto automobilis veža jūrininką tiesiai į laivą be jokių sustojimų ir išlipimų. Anksčiau Singapūre dar buvo ir taksi be vairuotojo. Dabar jau nebėra, nes nauja sistema pasirodė ne tokia ir saugi.