Į Klaipėdos universiteto korpuso „Aula magna“ konferencijų salę susirinkę uostamiesčio gyventojai klausėsi minėtos knygos pristatymo apie Poilsio parko istoriją.

Knygoje atskleidžiamos įdomios detalės, istoriniai faktai, pagrįsti kai kurie įsisenėję mitai. Netrūksta ir skirtingo laikmečio klaipėdiečių fotografijų.

Nedaugelis žino, kad parkas buvo pasodintas prieš 200 metų vietinių gyventojų rankomis. Tačiau laikui bėgant jis buvo apleistas.

Tik po daugiau negu dviejų dešimtmečių merdėjimo klaipėdiečių dėka pradėti parko tvarkymo darbai.

„Parkas turi ilgą garbingą istoriją. Mes tik prisimename gabaliuką, bet ir tai mums yra brangu. Kada matėme tuos supuvusius suoliukus, švirštus, šiukšles, tikrai buvo liūdna, nyku“, – sakė  Aleksas Bagdonavičius.

2010–2014 m. projektu „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“, kuriam vadovavo iniciatorė Jolanta Norkienė-Kokkalis, buvo suorganizuota net 20 renginių. Dalyvaujantys šiose akcijose klaipėdiečiai tada patikėjo, kad parkas dar gali atgimti.

Klaipėdietė Jolanta Kokkalis – žmogus, pradėjęs kelti Poilsio parko atgaivinimo idėją ir subūrusi visą būrį mūsų miesto žmonių, kurie pasistengė jį padaryti vėl lankoma miesto vieta.

Kai klaipėdiečiai sujudo, žlugo idėja dalį parko paversti gyvenamųjų namų kvartalu. Gausybė švenčių ir talkų atgaivino miesto žmonių viltis, kad poilsio vieta bus sutvarkyta ir parengta daugybei klaipėdiečių veiklų.

Parkas atgimė, o medžiagą knygai pradėjusi rinkti ir šia idėja su leidėju ir daugybės knygų autoriumi Kęstučiu Demerecku pasidalijusi J. Kokkalis išvažiavo gyventi į Vokietiją.

Asociacija „Klaipėdos žalieji“ ir Dangės bendruomenės asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė prisidėjo prie knygos leidybos įgyvendinimo. 2021 m. pateikė projektą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir gavo pagrindinį knygos finansavimą.

Dabar Poilsio parkas yra puoselėjamas, saugomas, jame lankytojų netrūksta ne tik savaitgaliais, bet ir įprastomis dienomis.

„Knygos idėja gimė 2010 m. socialine iniciatyva subūrus klaipėdiečius į visuomeninį judėjimą „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“. Norisi, kad daugiau nei prieš dešimtmetį susirinkusiųjų tvarkyti parką, mūsų ir aplinkinių bendruomenių narių prisiminimai, kuriais jie dalijosi, išliktų ne tik jų atmintyje, bet ir nugultų knygos puslapiuose. Šis parkas yra socializacijos vieta, kurioje tarpusavyje bendrauja seni pažįstami. Knyga – gyva parko istorija, kuri bus perduoda mūsų vaikams, o jie sukurs savo parko istoriją, tapsiančią pradėta mūsų darbo tąsa“, – emocijomis dalijosi L. Kuzminčiūtė.