Partija, kurianti nieką

Kartais įsikarščiavę politikai paskelbia „auksinių“ minčių, kurios, jiems patiems nesitikint, tampa savotišku gyvenimo credo.

„Darbo partija nieko nekuria ir nesirengia kurti“, - rėžė įpykęs partijos pirmininkas, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas. Gindamasis nuo besitraukiančio partijos kolegos Valentino Jaruševičiaus kaltinimų, kad ministras siūlęs darbiečiams plauti Europos Sąjungos pinigus. Ir taip gausinti partijos iždą.

Kol kas matyti, kad Darbo partijai užteko parako tik sukurti save pačią. Brangūs koncertai, „Vikondos“ ledų lietus, „Tarybų Lietuvos“ kronikas primenantys dokumentiniai filmai apie Vitioką iš Archangelsko su „trajaku“ kišenėje mokslams - kol kas pažangiausia dūmų uždanga. Kai neturi idėjų, kaip toliau vystyti valstybę.

„Darbiečių“ rinkimų programą politologai įvertino kaip prieštaravimų ir saldžių pažadų rinkinį liaudžiai apmauti.

Ką, žmogau, gali sukurti, jei nė pats nežinai ko sieki?

Galima prižadėti atpiginti šildymą, pakelti pensijas, algas ir sumažinti mokesčius. Ir vėl apšauti pasakėlių mėgėjus. Tačiau kai reikia vystyti ekonomiką taip, kad iš tikrųjų atsirastų pinigų dalyboms, nebelieka nieko kito, kaip pripažinti savo negalią: „Partija nieko nekuria ir nekurs“. Tai yra dar ilgus metus pažadų mėgėjai galės murdytis savo nepritekliuose ir klerkų - kyšininkų savivalėje.

Tai kaina, kurią mokame už savo patiklumą ir neatsparumą viešųjų ryšių triukams.

Nebūtų pikta, jei iš anksto apie tai nebūtume įspėti. Net pats Algirdas Mykolas per rinkimų kampaniją talžė populistus. Nors jam nebūdinga ką nors aštriai kritikuoti. Tiesa, po to su „darbiečiais“ sėkmingai paėmė valdžią.

Jam patogi tokia partija, nes ir pats nėra ypatingas kūrėjas. Įpratęs dumti akis Maskvai, dabar sėkmingai jas dumia Briuseliui.

Valdančioji dauguma primena seną A.Sniečkaus laikų kolūkio pirmininką, kuriam reikėjo vykdyti N.Chruščiovo kukurūzų auginimo kampaniją. Apsės palei kelią lauką kukurūzais, o už jų - dobilais. Kai N.Chruščiovo svajonė suvešėdavo, nebesimatė iš pravažiuojančios juodos „Volgos“ ar „Čaikos“, kas ten už kukurūzų sienos žydi.

Ir reforma „ant popieriaus“ vykdoma, ir karvės nedvesia iš bado kolūkio fermoje.

Ir nėra ko purkštauti, o tai ateis landsberginiai-kubiliniai ir ims vandenį miešti.