Prognozių ir perspėjimo sistema

Didinant Lietuvos kaip valstybės atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams buvo svarstoma, kaip paskirstyti klimato kaitos programos pinigus.

Buvo laikomasi nuostatos, kad klimatui šylant ekstremalių reiškinių Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ateityje tik daugės.

Saugantis klimato kaitos pasekmių ir didinant šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams nuspręsta iki 2027 m. skirti 9,4 mln. eurų. 85 proc. jų numatyti iš paramos lėšų, o likę 1,412 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.

Naudojantis šiais pinigais planuojama sukurti stichinių klimato reiškinių stebėjimo, pasirengimo jiems, įspėjimo ir reagavimo į šiuos reiškinius sistemas.

Hidrologinio ir meteorologinio stebėjimo tinklo plėtra apima miškus, pievas ir durpynus dėl galimų gaisrų. Atskirai numatyta įrengti vandens lygio arba debito matavimo įrangą. Iš paramos pinigų bus kuriama hidrologinių duomenų bazė, jų stebėjimo sistemos, įsigyjami tam reikalingi prietaisai. Bus diegiamos ir galimų stichijų prognozavimo bei perspėjimo sistemos.

Įgyvendindama naujas su hidrologija susijusias priemones Lietuva rengiasi prisijungti prie bendros Šiaurės šalių skaitmeninio prognozavimo sistemos.

Krantus plaus intensyviau

Prisitaikymo prie klimato kaitos atsparumo ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams programa neapima reiškinių, kurie susiję su Baltijos jūra. Kol kas iš jos tiesiogiai kyla nemažai įvairių ekstremalių reiškinių.

Į šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinančias programas liko neįtraukta daugybė institucijų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija pareiškė poziciją, kad vertinant Lietuvos atsparumą ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams per menkai dėmesio skiriama Pajūrio juostos tvarkymui. Tai apima Baltijos jūros krantus tiek ties Kuršių nerija, tiek ties žemynine Lietuvos dalimi nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos.

Siūloma, kad dėl ekstremalių reiškinių, kurie atkeliauja iš Baltijos jūros – audrų, uraganų, patvankų, būtų koreguojamos pajūrio krantų tvarkymo programos. Šis prašymas kyla iš nuostatos, kad kai Baltijos jūros ekstremalūs reiškiniai įgyja didesnius mastus, jų poveikis krantams smarkiai didėja.

Tai įrodo, kad neužtenka vien geresnių prognozavimo ir visuomenės informavimo sistemų, bet būtina numatyti daugiau pinigų ir nuo stichinių nelaimių padarinių apsaugantiems darbams. Lietuvoje yra priimta, kad kuriamos programos, kurios iš valdžios kabinetų Vilniuje matomos vienaip, o realiai vietose jos turi daug papildomų niuansų.

Nepajus nei uostas, nei policija

Į dėl klimato kaitos šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinimo subjektų sąrašą nepatenka ir su jūrų eismo kontrole, laivybos sauga susiję objektai.

Uosto hidrometeorologinių reiškinių prognozavimo sistemas turinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pareiškusi nuostatą, kad už jos teikiamą informaciją apie klimato pokyčius jūroje, o ypač uoste ir jo prieigose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba jai turėtų nemokamai teikti orų prognozes. Toks pageidavimas kol kas taip ir liko tarsi „pakibęs ore“.

Dėl klimato kaitos vykstant ekstremaliems stichiniams reiškiniams į bendrą sistemą įtrauktos ir įvairios gelbėjimo tarnybos, vilkikų, kitų laivų kompanijos, jei tenka ką nors gelbėti jūroje. Jų reikmėms kokios nors priemonės šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinančioje programoje taip pat nenumatytos.

Į ekstremalių reiškinių subjektų sąrašus nepatenka ir kariuomenės ar policijos veiklos niuansai, nors vykstant ypatingiems stichijos atvejams jų, ypač policijos, pagalbos gali būti prašoma.

Iš esmės beveik aišku, kad šalies atsparumo ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams dėl klimato kaitos finansavimo sistema su 9,4 mln. lėšų suma pritaikyta išskirtinai tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai.