Tvarką nustato ne policija

Daug metų uostamiestyje gyvenantis Stasys tikino buvęs priblokštas Šilutės plente esančiame prekybos centre išvydęs paaugles, važinėjančias paspirtukais.

„Gaila, kad nespėjau prie jų pribėgti ir paklausti, ką jos sau galvoja taip elgdamosi. Ar nuo šiol ne tik lauke turime žvalgytis per petį, bet ir parduotuvėse? Koks absurdas. Blogiausia, kad niekas tų jaunuolių nesudrausmino, tad, jų manymu, taip elgtis turbūt yra visiškai normalu. Beje, jos važiavo be šalmo, tad bauda už tokį pasivažinėjimą galėtų būti dviguba“, – samprotavo klaipėdietis.

Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Jankauskas teigė, kad Kelių policija su tokiomis situacijomis dar nesusidūrė, be to, ir prekybos centruose negalėtų nieko nubausti.

Aurelijus Jankauskas. Astos Aleksėjūnaitės nuotr.

„Uždaroms patalpoms KET negalioja, kadangi KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijose, o patalpos – tai ne kelias, tad jose galioja tik patalpų valdytojų nustatytos vidaus taisyklės. Manome, jei patalpų valdytojai susiduria su tokiomis problemomis, tada turėtų griežtinti tokių transporto priemonių patekimą į patalpas, atitinkamai informuojant asmenis prie įėjimų, ir kontroliuoti, kad jos fiziškai nepatektų“, – pažymėjo pašnekovas.

Uždaroms patalpoms KET negalioja.

A. Jankauskas taip pat pridūrė, kad formaliai paspirtukai prilygsta motorinio dviračio sąvokai, o jiems KET taikomi nustatyti reikalavimai – tokie patys kaip ir dviračių vairuotojams.

Vilioja parduotuvių erdvės

Parduotuvėse taip pat dažnai pastebimi ir paspirtukus besistumiantys pirkėjai.

Manoma, kad šias transporto priemones palikti šalia parduotuvių įrengtuose dviračiams skirtuose stovuose bijoma dėl vagysčių.

„O kalbant apie šių priemonių stumdymą po patalpas, tai taip pat patalpų valdytojo teisė leisti ar neleisti. Jeigu šie oficialūs draudimai atsirastų, tada po patalpas važinėjantys paspirtukai, keliantys grėsmę kitiems, tikėtina, jau pažeistų viešąją tvarką“, – kalbėjo A. Jankauskas.

Vienas pasivažinėjimų paspirtuku užfiksuotas ir Klaipėdos „Akropolio“ prekybos centre.

„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas priminė, kad važinėti paspirtuku šio prekybos centro patalpose negalima.

„Lankytojams paspirtukus rekomenduojame palikti lauke, prirakintus dviračių saugojimo vietose, o jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių lankytojai to padaryti negali, tuomet būdami viduje savo paspirtukus jie turėtų vestis greta. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai vaikai ar paaugliai paspirtuku važiuoja „Akropolių“ alėjose, tačiau beveik visais atvejais tai yra paprasti paspirtukai“, – sakė D. Mertinas.

Pakanka gražaus pokalbio?

Paspirtukais važiuojančius asmenis „Akropolio“ darbuotojai įprastai informuoja, kad važiuoti paspirtuku prekybos centro viduje yra draudžiama. Perspėjami ir kartu esantys ratuotų vaikų tėvai.

Taip pat įspėjama apie galimus pavojus ir nurodoma, kur paspirtuką galima palikti.

„Mums labai svarbu užtikrinti lankytojų gerą patirtį ir saugumą kiekvieno jų apsilankymo prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ metu. Džiaugiamės, kad lankytojai yra sąmoningi bei atsakingi ir daugeliu atvejų pakanka administracijos ar apsaugos darbuotojo prašymo arba informavimo elgesiui pakoreguoti“, – tikino D. Mertinas.

Gali užblokuoti važiavimą

Šias populiarias dvirates transporto priemones nuomojančios bendrovės „Bolt“ operacijų vadovas Benas Jurlovas teigė, kad dėl važinėjimo paspirtuku uždarose patalpose pranešimų kol kas dar nėra gavęs.

„Elektrinis paspirtukas nėra skirtas važiuoti uždarose patalpose. Visada reaguojame į bendruomenių bei verslo skundus ir technologiškai galime užblokuoti paspirtukų parkavimą arba eismą tam tikroje zonoje. Konkrečiai dėl tokio netinkamo paspirtukų naudojimo pranešimų nesame gavę. Prašome ir tvarkai neabejingų piliečių, pamačius netinkamai ar pavojingai naudojamą paspirtuką, pranešti mums. Patogiausia tą padaryti atsidarius „Bolt“ programėlės paspirtukų žemėlapį ir kairiajame apatiniame jo kampe spustelėjus šauktuką. Taip pat tą galima padaryti per savo įrenginio naršyklę. Turėdami tokių pranešimų kalbamės su savo vartotojais ir, esant reikalui, blokuojame jų prieigą prie platformos“, – paaiškino B. Jurlovas.

Surašė 245 protokolus

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė informavo, kad atsakomybė už KET pažeidimus dviračių, motorinių dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojams ir pėstiesiems taikoma pagal vieną Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnį – 428 str.

Kodeksas: už nepilnamečio pasivažinėjimą paspirtuku be apsaugos priemonių gresia bauda nuo 20 iki 40 eurų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pagal šį straipsnį Klaipėdoje nuo 2023 m. sausio 1 iki rugpjūčio 31 d. yra surašyti 245 administracinio nusižengimo protokolai.

„Tarp jų dviračių transporto priemonių vairuotojams pagal ANK 428 str. 1 d. – už kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų nesilaikymą surašyti 8, už nustatyto elgesio tamsiuoju paros metu nesilaikymą – 2, už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams – 6 protokolai. Pagal ANK 428 str. 3 d. dviračių ir el. paspirtukų vairuotojams surašyta 15 protokolų, pagal ANK 428 str. 4 d. – 2 protokolai, pagal ANK 428 str. 6 d. – dar 13 protokolų. Neblaiviems dviračių transporto priemonių vairuotojams pagal ANK 428 str. 7 d. surašyti 54, pagal LR ABK 428 str. 8 d. – 44 protokolai“, – pažymėjo A. Kažukauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad policijos pareigūnai daug dėmesio skiria ir prevencijai – nuolat rengiamos tikslinės priemonės, kurių metu ne tik fiksuojami pažeidimai, bet ir prevenciškai kalbamasi su dviračių transporto priemonių vairuotojais, primenant jiems KET reikalavimus, kad svarbu dėvėti saugos priemones ir kt.