Reikės daugiau rinkėjų

Ketvirtadienį miesto taryba svarstė naują Seniūnaičių rinkimo ir atšaukimo tvarką bei jai pritarė. Ji parengta, atsižvelgiant į pasikeitusias kai kurias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.

Pačios seniūnaičių rinkimo tvarkos prieš dabartinių seniūnaičių kadencijos pabaigą keisti nesiimta. Tačiau atsirado nuostatos dėl jų atšaukimo iš pareigų

Tą darys savivaldybės administracijos direktorius, jei nepasitikėjimą seniūnaičiu pareikš ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų.

Iki šiol atšaukimas nebuvo reglamentuotas. Seniūnaičiai tiesiog pateikdavo prašymą savivaldybės administracijai atšaukti juos iš pareigų.

Kaip ir anksčiau, seniūnaičių rinkimus organizuos komisija. Miestiečiai kviečiami aktyviai siūlyti kandidatus. Pastaruoju gali būti tik pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą seniūnaitijoje, kurioje siūlomas.

Seniūnaičiais taps tie kandidatai, kurie surinks daugiausia seniūnaitijos gyventojų parašų. Balsą bus galima atiduoti, pasirašant rinkimų lapuose arba elektroninėmis priemonėmis.

Miesto tarybos nariai domėjosi, ar kandidatui užteks vieno parašo, kad taptų seniūnaičiu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova aiškino, kad rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei jose dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą toje seniūnaitijoje. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo.

Pasitraukė iš pareigų

Naujoje tvarkoje numatyta, kas negalės tapti seniūnaičiais.

Šių pareigų negalės užimti asmuo, kuris teismo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, miesto tarybos narys, savivaldybės administracijos direktorius, kontrolierius, valstybės tarnautojas, asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Daugiausia diskusijų sukėlė draudimas eiti šias visuomenines pareigas tarybos nariams.

E.Mantulova informavo, kad buvo trys tarybos nariai ėjo ir seniūnaičių pareigas – Ligita Girskienė, Tomas Meškinis ir Saulius Liekis.

L.Girskienė prašymą atšaukti iš šių visuomeninių pareigų buvo pateikusi anksčiau. T.Meškinis, kad traukiasi iš šių pareigų informavo tarybos posėdžio metu.

Politikai domėjosi, ar nebus patvirtinta tvarka, kuri reglamentuotų seniūnaičių pareigas ir teises.

E.Mantulova tvirtino, kad tokį dokumentą parengti galima. Tačiau atkreipė dėmesį, kad seniūnaiičų teisės ir pareigos numatytos Vietos savivaldos įstatyme.

Posėdžio metu taip pat prisiminta, kad įkurti seniūnaitijas ir rinkti seniūnaičius savivaldybėms „nuleido“ Vyriausybė. Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad savivaldybėms pačioms galėtų būti leidžiama apsispręsti, ar reikia seniūnaitijų.

Baigsis po trijų mėnesių

Vicemerė apgailestavo, kad iš visų Klaipėdoje išrinktų seniūnaičių aktyvūs yra tik trečdalis.

S.Liekis teigė, kad miestui reikia seniūnaičių, o veikla priklauso nuo paties žmogaus. T.Meškinis akcentavo, kad seniūnaičių darbas yra sunkus. Jie – eiliniai gyventojai, neturi jokių privilegijų.

„Seniūnaičiams galioja tokia pati tvarka kaip ir visiems, bandant išspręsti problemas, kreipiantis į savivaldybę. Niekas atskirai nesiunčiu ir jokios informacijos apie planuojamus rajone darbus, nederina projektų. Jei žmogus bus aktyvus, tada sužinos, kas planuojama ir informuos visuomenę. Nemažai seniūnaičių darbo atsisako nebaigę kadencijos“, – dėstė T.Meškinis.

Šis seniūnaičių kadencija baigiasi gegužės 4 dieną. Tada jie bus renkami kitai, kuri truks trejus metus. Miestiečiai kviečiami siūlyti naujus seniūnaičius.

Šiuo metu 54 seniūnaitijose visuomeniniais pagrindais dirba išrinkti 38 seniūnaičiai.

Kurti seniūnijų nežada

Tarybos narė Nina Puteikienė klausė, ar Klaipėdoje nereikėtų steigti seniūnijų. Pasak jos, gal būtų paprasčiau spręsti gyventojų problemas.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtino, kad miesto strateginiame plane to nėra numatyta. Vicemeras atkreipė dėmesį, kad seniūnai tokie pat valdininkai. Gyventojai jų nerenka. Be to, seniūnų išlaikymas daug kainuotų.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pasakojo, kad seniai buvo atlikta galimybių studija. Ši atskleidė, kad mieste, kuriame gyvena mažiau nei 200 tūkst. gyventojų, kurti seniūnijų neverta, nes didėtų administravimo mokestis.

„Reikėtų 10 ar 15 seniūnų. Tai būtų papildoma našta“, – pabrėžė vicemerė. Ji atkreipė dėmesį, kad dabar gyventojai gali visas problemas išsakyti elektroniniu būdu.