Netrukus rūšiuos visa Europa

Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, savivaldybės iki 2019-ųjų sausio 1 d. yra įpareigotos užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų atskirą surinkimą jų susidarymo vietose. Toks maisto ir virtuvės atliekų surinkimas numatytas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Didžiųjų miestų savivaldybės naujajai tvarkai ruoštis pradėjo skirtingai: vienur surinkimo sistema jau veikia, kitur veikti pradės netrukus, o kituose miestuose ją įrengti išvis delsiama.

Tačiau atidėlioti greičiausiai nėra jokios prasmės – nuo 2024-ųjų visos Europos Sąjungos valstybės privalės atskirai surinkti biologiškai skaidžias bei maisto atliekas ir jas apdoroti. Tad dabar darbus pradėjusios savivaldybės geriau pasiruošia neišvengiamai ateičiai.

Maistinės atliekos paprastai surenkamos iš individualių konteinerių, kuriuos specialiai tam gauna individualių namų gyventojai, arba iš viešų konteinerių, esančių konteinerių aikštelėse. Klaipėdos mieste kol kas bus pirmas variantas – specialūs individualių namų gyventojams skirti konteineriai bus išdalyti pavasarį.

Individualiems namams skirtų konteinerių Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) jau nupirko 2 000, jie kainavo 70 tūkst. Eur. Dalis sumos finansuota pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“. Iš viso atliekų tvarkymo centro įgyvendinamam projektui „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“  skirta beveik 6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

Už šias lėšas bus įrengtos 54 požeminės, 282 pusiau požeminės ir 59 antžeminės / ir mažai įgilintos konteinerių pastatymui skirtos aikštelės. Jose atsiras 787 mišrių komunalinių atliekų, po 418 antrinių žaliavų (popieriaus, plastiko, stiklo), 125 biologinių (žaliųjų ir maisto) ir 5 tekstilės atliekų rūšiavimui ir surinkimui skirti konteineriai, o individualių namų valdų savininkams bus išdalyta 2 960 biologinių atliekų ir 10 650 kompostavimui skirtų atliekų surinkimo konteinerių.

Sistemos nauda priklauso nuo gyventojų

Vis dėlto paruošti atliekų išmetimo vietas – tik dalis darbo. Pakeisti gyventojų įpročius ir sukurti norą realiai rūšiuoti gali būti sudėtingiau. Net Alytaus regione, kur maistines atliekas rūšiuoti pradėta prieš pusę metų, anksčiausiai Lietuvoje, pastebima, jog jas rūšiuoja mažiau kaip penktadalis žmonių.

KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius patvirtina, kad tikėtis surinkti visas miesto maisto-virtuvės atliekas būtų naivu.

„Preliminariai skaičiuojama, jog biologiškai skaidžių atliekų Klaipėdos mieste per metus sukuriama apie 5–7 tūkst. tonų, bet turint omenyje žmonių rūšiavimo įpročius ir kol kas tik individualiems namams pritaikytą sistemą, mes tikimės surinkti apie 1,5 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų“, – teigė A.Liubinavičius.

Miesto savivaldybės atstovai dar anksčiau yra teigę, jog rūšiavimo sistema bus paruošta nepakeliant gyventojams mokesčių. KRATC specialistas patvirtino, kad prioritetas yra rūšiuoti nesukuriant papildomų išlaidų, tačiau kaip ir bet kokiu rūšiavimo klausimu, šįkart kaštai priklausys nuo gyventojų iniciatyvos.

„Savivaldybės ir atliekų tvarkymo centro tikslas buvo sukurti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo sistemą, dėl kurios atliekų surinkimo, išvežimo ir apdorojimo paslaugos žmonėms nepabrangtų. Šiuo metu laukiame techninio reglamento, kuriame būtų aiškiau nurodyta, kaip galima šias atliekas tvarkyti, tuomet turėtume žinoti tikslesnius reikalavimus bei išlaidas“, – tvirtino KRATC atstovas ryšiams su visuomene.

Išmesti galima ne bet kokį maistą

Turbūt naivu tikėtis, jog, vos sukūrus galimybę rūšiuoti maisto atliekas, rūšiuoti kaipmat ims visi vietiniai gyventojai – juk kartu reikia ugdyti ir supratimą, kodėl to reikia.

Maisto atliekas rūšiuoti reikia todėl, jog taip sumažinamas bendras mišrių komunalinių atliekų srautas, t. y. į mechaninio apdorojimo įrenginius patenkantis atliekų skaičius. Taip ne tik bus mažiau naudojami patys įrenginiai, sutaupant energijos ir ilgiau išsaugant mechanizmus, bet ir sukuriama mažiau taršos.

Negana to, biologinio apdorojimo įrenginiais maistinės atliekos paverčiamos kompostu, kartu išgaunamos biodujos, po to – šilumos ir elektros energija.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas teigė, jog, pašalinus iš mišrių atliekų srauto visas biologiškai skaidžias ir maistines atliekas, vienam gyventojui tenkantį atliekų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip perpus – nuo 200 kg iki 50–70 kg per metus. Tad visų pirma rūšiavimo prasmės reikėtų ieškoti švaresnėje aplinkoje.

„Reikia atsikratyti mąstymo, kad galime „truputį“ rūšiuoti. Finansiniai aspektai būtent ir motyvuoja žmogų tik „truputį“, tuomet jis gal pradės rūšiuoti, bet tas truks mėnesį ar du. Kiek rodo mano patirtis, iš tiesų rūšiuos tie, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir nori tausoti gamtą. Kai turi tokį prioritetą, nebekyla klausimas „kas man iš to?“, –  svarstė A.Reipas.

Į biologiškai skaidžių atliekų sąrašą patenka ne vien apelsino žievės ar papuvę vaisiai – jomis laikomas ir popierinis rankšluostis, supurvintos servetėlės ar net popierinė riebaluota dėžutė. Didžioji dalis popieriaus ar kartono, turinčio tiesioginį kontaktą su maistu, yra laikoma biologiškai skaidžiomis atliekomis, kurių jau nebegalima perdirbti, bet galima panaudoti kompostui. KRATC pažymi, kad individualiems namams išdalintuose konteineriuose mesti negalima ir gyvulinės kilmės atliekų, tokių kaip mėsa ar žuvis. O galima mesti žaliąsias atliekas, tokias kaip žolė, lapai, neapdoroti vaisiai, daržovės.

Prie nerūšiuojamų mišrių atliekų turėtų likti tokie daiktai kaip panaudotos sauskelnės, higienos reikmenys (skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės), keramikos ar veidrodžio šukės, tapetai, pelenai ir pan.

Daugiau informacijos – http://am.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt