Gamta, regis, suprasdama sunkmečio kamuojamą Lietuvą, pamariui žada kur kas mažesnį potvynį. O sykiu – ir mažiau išlaidų jo padariniams likviduoti.

Hidrometeorologai prognozuoja, kad šiųmetis potvynis pamaryje bus trumpesnis nei vidutinis. Be to, bus užlieta mažiau gyvenviečių ir kelių. Vidutiniška potvynio trukmė – du mėnesiai.

Nerimą kelia tik Nemune ir Kuršių mariose galinčios susidaryti ledų sangrūdos, nes tuomet keistųsi vandens tekėjimo kryptis ir upės vaga, o tai lemtų, kad potvynis gali būti didesnis nei prognozuojama iki šiol.

Šiųmetis potvynis ne tik prognozuojamas mažesnis, bet vėluoja ir jo pradžia. Pernai pirmosios sodybos ir keliai buvo apsemti jau vasario pradžioje. Šiuo metu kai kuriuose matavimo punktuose vandens lygis yra kone dviem metrais žemesnis nei stichinio potvynio lygio. Todėl gyvenviečių ir kelių apsėmimų pradžia kol kas nenumatoma.

Vakar potvynio prevencijos klausimais kalbėjęsi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovai ir civilinės saugos specialistai juokais nuogąstavo tik todėl, kad nedidelis potvynis į Šilutę ir jos apylinkes privilios mažiau turistų.

Paklaustas, ar potvynis negresia ir Klaipėdai, nes rekonstruojant Danės krantines upės vaga susiaurėjo 3–4 metrais, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas teigė, kad tokios grėsmės nėra.

"Klaipėdai pavasario potvyniai nebūdingi. Danės upė buvo ištvinusi du kartus. 2005 m. ji išsiliejo dėl per pusę paros iškritusio didelio kritulių kiekio. 2007 m. Danė užpylė Žvejų gatvę todėl, kad vakarų vėjas į upę atplukdė daug vandens iš Kuršių marių, o šis per lietaus kanalizaciją ir užtvindė greta upės esančią gatvę", – aiškino S.Kučinskas.