Istorikas, Klaipėdos krašto paveldo gynėjas Dainius Elertas džiaugiasi, kad po beveik pusantrų metų atkaklių pastangų nuo griovimo pavyko apsaugoti išskirtinę istorinę vertę turintį Locmanų namą.

"Dėl visų šių visuomeninių bruzdėjimų šito Locmanų namo klausimą Kultūros paveldo centras svarstė net keturis kartus ir, pripažinę, kad mūsų pastabos teisingos, vienbalsiai nusprendė šį pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai yra labai džiugu", – dienraščiui teigė D.Elertas.

Dėl visų šių visuomeninių bruzdėjimų šito Locmanų namo klausimą Kultūros paveldo centras svarstė net keturis kartus.

Locmanų name gyveno pirmųjų Lietuvos jūrų laivų "Jūratė" ir "Kastytis" kapitonas Juozas Anžejauskas, o netoli pastato 1923 m. birželio 27 d. vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija.

Pernai pavasarį dėl Locmanų namo išsaugojimo buvo surengti piketai Klaipėdoje ir Vilniuje, vyko svarstymai Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje, kuriai raštus rašė visuomenininkai ir Seimo nariai.

Pradžioje šis unikalus jūrinio kultūros paveldo objektas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu buvo pasmerktas sunaikinti.

Tai nutiko esą dėl to, kad tada neapibūdintos Locmanų namo (seniau vadinto Locų namo), kaip jūrinio kultūros paveldo, vertės.

Pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto.

Dėl Klaipėdos uosto laivybos ypatumų locmanų tarnyba turėjo būti nuolatinėje parengtyje. Namas pastatytas ant balasto sampylos ir pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų.

Pati sampyla suformuota iš burlaivių balasto 1770–1805 m. ir yra 1800–1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.

Pareigūnai su šeimomis gyveno viename name (1909 m. čia gyveno devyni jūrų locmanai).

Reikalui esant, jie iš savo butų skubėjo prie tarnybinių laivų.

Tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis.

Kartu tai ir vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybų pastatas.