Psichologų patarimų neklausančios mamos savo atžalas į uostamiesčio mokyklas tempia jau nuo penkerių. Tačiau susidūrus su virtine pedagogų, pastarosioms tenka nusivilti – esą šis vaikas čia atkeliavo žymiai per anksti.

„Pagal visus įrodytus tyrimus ir psichologo rekomendacijas, vaiką į mokyklą derėtų leisti nuo septynerių. Anksčiau, padarius brandumo tyrimus,  į pirmą klasę buvo galima atvesti ir gabesnius šešiamečius. Tačiau pasitaikydavo, jog iš psichologų gavę neigiamą atsakymą, tėvai vis tiek tvirtindavo, jog vaikas per gabus sėdėti namie, todėl jį tekdavo priimti su tėvų sutikimu“, – pasakojo „Gilijos“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Liutkuvienė.

Pasak jos, pernai pasikeitus taisyklėms ši tvarka buvo sugriežtinta. Nuo tada norint šešiametį leisti į mokyklą psichologo išvados privalo būti teigiamos. Kitu atveju mažylis į pirmokus kandidatuoti galės tik kitąmet.

„Tėvai mano, jog mokantis skaičiuoti ir pažįstantis raides vaikas jau gali lankyti mokyklą, tačiau taip nėra. Žymiai svarbiau yra jo psichologinis brandumas. Jei šešiametis negali susikaupti, greitai pavargsta – mokyklai jis dar nėra pasiruošęs“, – tikino E. Litkuvienė.

Jos teigimu, pirmokams pamokos yra dešimt minučių trumpesnės nei kitiems, o tarp jų daromos psichologinės pertraukėlės, tačiau išsėdėti iki galo pavyksta ne visiems. Vieni vaikai pervargsta greičiau, kiti dar prašo papildomos veiklos.

Pedagoginė prisiminė, jog nuo minčių apie mokyklą ne kartą teko atkalbėti ir penkiamečių tėvus, tvirtai įsitikinusiais savo atžalos gabumais. Tvirtindami, jog vaikas jau pakankamai didelis, pastarieji sulaukdavo tik vieno atsakymo – „leiskit jam dar pasidžiaugti vaikyste“.

Pastebėdama, jog tokie atvejai vienetiniai, o ir šešiamečių mokykla turi vos kelis, pašnekovė sutiko, jog priešmokyklinis pasiruošimas vaikui tikrai į naudą.

„Labai jaučiamas skirtumas, kuris vaikas atėjo iš darželio, kuris iš namų. Juk mažylis, pripratęs nuolat būti tarp vaikų daug lengviau adaptuojasi ir čia“, – nurodė ji.