Beveik 140 mln. litų kainavusią Jakų žiedinę sankryžą projektavę transporto inžinieriai patyrė fiasko. Neva automobilių spūstis turėję ištirpdyti sprendimai subliūško, todėl dar šiemet bus sugrįžta prie beveik tokio pat eismo juostų ženklinimo, kaip buvo iki rekonstrukcijos.

Milijonai eilių nepanaikino

"Pastačius tokį monstrą, visi tikėjosi, kad susisiekimas pagerės ne tik tarp Kauno ir Palangos, bet ir tarp Klaipėdos rajono ir uostamiesčio. Bet taip neįvyko. Mes teikėme projektuotojams savo pasiūlymus, kaip galėtų būti išspręsta spūsčių problema", – kalbėjo savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

Klaipėdos savivaldybėje miesto vadovams, kelininkams, policijos pareigūnams projektuotojai pristatė savo siūlymus, kaip šalinti Jakų žiede piko valandomis susidarančias spūstis.

Įmonės "Kelprojektas" inžinierius Rimvydas Sabonis aiškino, kad Jakų žiedinė sankryža buvo projektuota kone prieš dešimtmetį, ir tuomet nebuvo numatyta, kad automobilių srautai šioje vietoje taip stipriai didės.

Pristatydamas naujus automobilių spūsčių reguliavimo sprendimus, R.Sabonis pripažino, kad jo siūlomas variantas yra optimalus, tačiau pagal kokybės standartus turėtų būti vertinamas patenkinamai.

Klaipėdos savivaldybė siūlė žiedinėje sankryžoje įrengti tris vietoje šiuo metu esančių dviejų eismo juostų.

"Analizuodami, kada ir kokiose vietose susidaro automobilių spūstys, mes svarstėme kelis variantus. Siūlymas žiedinėje sankryžoje įrengti tris juostas, nėra pats geriausias. Todėl kad pačiame žiede spūsčių nesusidaro. Jos susidaro ties įvažomis, bet ne žiede", – aiškino R.Sabonis.

Iš Palangos – dvi juostos

Didžiausia Jakų žiedinės sankryžos problema – spūstys prie įvažos nuo Palangos pusės.

"Tačiau Palangos srautams didelę įtaką daro posūkis iš žiedinės sankryžos į Tilžės gatvę. Tie žiedu judantys automobilių vairuotojai, kurie važiuodami nuo Kauno pusės ketina sukti į Tilžės gatvę, lėtina greitį ir rikiuojasi išvažiavimo link. Taip jie užkerta galimybę greitėti pasiruošusiems automobiliams, kurie įvažiavę į sankryžą nori judėti žiedu", – problemas aiškino R.Sabonis.

Kad situacija pagerėtų, siūloma įvažoje nuo Palangos pusės įrengti dvi vietoje vienos eismo juostos.
150 metrų ilgio įvažoje prieš rekonstrukciją buvo dvi eismo juostos, kurias projektuotojai panaikino.

Įrengs papildomą juostą

Vakarais spūstys susidaro prie įvažų nuo uostamiesčio pusės. Po darbo daugybė mieste dirbančių žmonių pasuka į užmiestyje esančias gyvenvietes.

"Siūlome įrengti saugią įvažą judantiesiems iš Klaipėdos ir nuo Šilutės pusės. Žiedinėje sankryžoje užtektų įrengti papildomą juostą. Ji leistų, pavyzdžiui, važiuojantiesiems iš uostamiesčio rinktis pirmąją juostą, kuri pasuktų Šilutės pusės link. Likusiomis dviejomis juostomis toliau galima važiuoti žiedu", – pasakojo R.Sabonis.

Analogiška schema atsirastų ir važiuojantiesiems nuo Šilutės pusės.

Tiesa, perbraižius juostas, gali paprastėti situacija į sankryžą atvažiuojantiesiems nuo Dovilų ir Kauno.

"Kiek žinau, važiuojantiesiems nuo Dovilų yra keliukas, kuriuo jie gali pasukti į Šilutės kelią ir saugiai įvažiuoti į sankryžą", – tikino projektuotojas, net nematęs, kokio lygio žvyrkelį jis siūlo rinktis vairuotojams.

Perbraižys dar šiemet

Situacija gali pasikeisti ir atvykstantiesiems autostrada iš Kauno. Tačiau projektuotojai teisinasi, jog jų skaičiavimo metodika byloja, kad pagal tokią judėjimo žiedu schemą automobilių eilės iš Kauno pusės susidarytų ilgesnės, tačiau jos neva dvigubai greičiau tirptų.

"Spūsčių problema vertinama ne eilių ilgiu, o laiku, sugaištamu joje", – teigė R.Sabonis.

Pasitarime dalyvavęs Valstybinės įmonės "Automobilių kelių direkcija" atstovai tarstelėjo, kad naujo ženklinimo klaipėdiečiai gali sulaukti dar šiais metais.
Projektuotojai taip pat siūlys žiedinėje sankryžoje apriboti greitį iki 40 km/val.

"Čia įrengti kalneliai neslopina greičio. Skaičiavome, kad spūstys susidaro tiek važiuojant per greitai, tiek per lėtai. Optimalus greitis yra 40 km/val.", – tikino inžinieriai.

Ar toks žiedinės sankryžos ženklinimas išliks iki trečiojo etapo estakados statybos darbų, kurių laukiama apie 2018 m., kol kas neaišku.

"Tai, kas laikina, dažnai tampa amžina", – juokavo Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.