Pildosi svajonės dėl uosto krovinių

Nedaug kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai Klaipėdos uostas kas mėnesį skaičiuos daugiau nei po pusę milijonų tonų krovos smukimą.

Sparčiai mažėja krova

Deja, faktas toks, kad, pernai per penkis mėnesius krovęs 18,7 mln. tonų, šiemet Klaipėdos uostas per tą patį laiką kraus 15,36 mln. tonų. Penkių mėnesių krovinių netektis siekia 3,34 mln. tonų. Klaipėdos uosto krovos kritimas per 5 mėnesius siekė 17,9 proc.

Išlieka tendencija, kad Klaipėdos uosto krova ir toliau mažės. Po 4 mėnesių krovos kritimas buvo 16 proc. Vien per gegužę Klaipėdos uostas neteko beveik 1 mln. tonų krovinių.

Priminsime, kad po 4 mėnesių buvo krauta 2,38 mln. tonų mažiau krovinių, po 5 mėnesių – jau 3,34 mln. tonų krovinių mažiau.

Tai lėmė ne kas nors kita, o „Belaruskalij“ trąšų netektis. Šiemet birių krovinių krova Klaipėdos uoste yra 4,61 mln. tonų arba 49,4 proc. mažesnė nei pernai. Šiemet iš viso krauta 4,73 mln. tonų krovinių, kai pernai jų buvo 9,35 mln. tonų.

Į šią krovinių kategoriją įeina ir grūdai. Jų krova Klaipėdos uostas taip pat negali ypač džiaugtis. Lietuviškų grūdų iš praėjusių metų derliaus buvo mažiau. Iš Ukrainoje sukauptų 25 mln. tonų į Klaipėdos uostą eksperimentiniais traukiniais per Lenkiją pavyko pritraukti vos dešimtį tūkst. tonų. Neįmanoma masiškai gabenti krovinių per šalį, kur geležinkelio vėžė yra kitokia nei Ukrainoje ir Lietuvoje.

Klaipėdos uosto verslo planams Ukrainos grūdus gabenti tokia pat vėže per Baltarusiją nelemta išsipildyti. Baltarusijos prezidentu save įvardijantis Aliaksandras Lukašenka laikomas Rusijos tarnu, nes savo šalies teritoriją suteikė agresijai prieš Ukrainą. Šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai pasakė, jog per A.Lukašenkos Baltarusiją savo grūdų negabens.

Dėl išnykusio Baltarusijos tranzito, bet kokio kito tranzito užblokavimo iš Rytų, Klaipėdos uostas, o kartu ir Lietuva bus viena iš labiausiai nuo sankcijų nukentėjusių šalių.

Taikosi į milijoną TEU

„Nereikia mums tų baltarusiškų trąšų, naftos produktų. Dėl to tik geriau Klaipėdai, nes aplinka bus švaresnė, ir Lietuvai, nes per ją važiuos mažiau traukinių“, – buvo girdėti vertinimų viešoje erdvėje tuo momentu, kai buvo įvedamos sankcijos „Belaruskalij“ trąšoms.

Buvo, yra ir, matyt, išliks daug diletantiško požiūrio į uosto krovą, kad ir dėl „Belaruskalij“ trąšų. Jos tiek iš vagonų į sandėlius, tiek iš sandėlių į laivus būdavo kraunamos uždaru ciklu ir tarša beveik nesklido.

Pildosi kažkada vieno mokslininko pasakyta mintis, kad Klaipėdos uoste užtektų kelių kilometrų krantinių, prie kurių būtų tik konteinerių terminalai.

Bet štai „Belaruskalij“ trąšų neliko, traukiniai nebevažiuoja, į Lietuvos geležinkelius investuoti milijardai ES eurų nebeefektyvūs, tūkstančiai uosto, geležinkelių, juos prižiūrinčių bendrovių darbuotojų nebereikalingi.

Pildosi kažkada vieno mokslininko pasakyta mintis, kad Klaipėdos uoste užtektų kelių kilometrų krantinių, prie kurių būtų tik konteinerių terminalai. Tai esantys patys švariausi kroviniai, o visų kitų teršalų Klaipėdai uoste neva nereikia.

Prieš kokius 5–7 metus tokia mokslininko idėja atrodė absurdiška, bet ne dabar. Realybė rodo, kad į Klaipėdos uostą plūstelėjo konteineriai.

Šiemet per penkis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 404 309 tūkst. TEU konteinerių. Tai 157 tūkst. TEU arba 63,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Reikalas paprastas. Kai į Rusijos uostus nebeplaukia laivai su konteineriais, dalis konteinerių nusėda Baltijos šalių uostuose.

Tai paaiškina skaičiai. Per penkis mėnesius Kaliningrado uoste konteinerių krauta 47,5 proc. mažiau, Ust Lugos uoste 33,4 proc. mažiau, Sankt Peterburgo uoste  – 27,7 proc. mažiau. Tuo tarpu visi Baltijos šalių uostai, krovė daugiau konteinerių – Ryga (+18,8 proc.), Ventspilis (+16,1 proc.), Liepoja (+111,7 proc.). Tai gali reikšti, kad, nebegabenant konteinerių per Rusijos uostus, jie į šią šalį, galbūt ir Baltarusiją, iš Baltijos uostų gabenami sunkvežimiais. Schema tokia – Lietuvos vežėjas atveža prie sienos, perduoda puspriekabę su prekėmis, Baltarusijos vežėjui ir šis rieda į Maskvą. Tokia schema sankcijoms apeiti.

Jei tokia schema išliks, galima tikėtis, kad Rusijos Baltijos regionų uostų konteinerių krova toliau mažės, o Baltijos uostų krova toliau augs. Iki metų pabaigos Klaipėdos uosto lauktų "pritrenkianti" perspektyva. Jam atsirastų šansas pirmą kartą įveikti 1 mln. TEU krovos ribą.

Naftos ir dujų paklausa

Vertėtų paminėti ir su vadinamaisiais energetiniais ištekliais susijusius Klaipėdos uosto niuansus.

Pastaruosius metus dėl prarandamų naftos produktų, taip pat ir iš Baltarusijos, Klaipėdos uoste nuolat krito skystųjų produktų krova. Šiemet ji auga. Per 5 mėnesius krauta 171,8 tūkst. tonų arba 5,8 proc. daugiau nei pernai.

Priežastis paprasta – lemia tarp skystųjų produktų esančios suskystintos gamtinės dujos (SGD). Šiemet Klaipėdos SGD terminalas dirba intensyviai. Dėl karo Ukrainoje keičiantis dujų pirkimo iš Rusijos sistemai, Klaipėdos SGD sulaukė klientų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Lenkijos, Latvijos.

„Klaipėdos naftos“ SGD komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, kad pasiūla suteikti suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo paslaugą šiemet esanti keturis kartus didesnė nei pajėgumas.

Pagal galiojančią tvarką Klaipėdos SGD terminalas pirmiau turi patenkinti Lietuvos poreikius, o po to pajėgumas skiriamas klientams iš kitų šalių.

Įspūdingą krovos rezultatą šiais metais demonstruoja ir Būtingės terminalas. Per penkis mėnesius jis krovė 3,179 mln. tonų žalios naftos. Tai 745,8 mln. tonų arba 30,6 proc. daugiau nei pernai per tą laiką.

Skaičiuojant procentais Būtingės naftos terminalo krovos augimas šiemet yra pats didžiausias tarp visų Baltijos ir Rusijos Baltijos jūros regiono uostų.

Priminsime, kad per Būtingės naftos terminalą gabenama nafta, skirta Mažeikiuose esančiai „Orlen Lietuva“ naftos gamyklai aprūpinti. Ją valdančio Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ vadovybė pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios nebeperka rusiškos „Urals“ naftos, ji tiekiama iš Šiaurės jūros ir kitų su Rusija nesusietų regionų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Robertas

Robertas portretas
Prie ko čia Butingės terminalas kuris priklauso Orlen Lenkams

Manau

Manau portretas
kai valdžioje idiotai, tai ir rusams pulti nereikia

dėdė Ignas

dėdė Ignas portretas
Nėra to blogio, kas neišeitų į gerą.
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių