Ketverius metus pinigų reikalauja už ledinį gyvatuką

Klaipėdoje dirbantis palangiškis Aleksandras Celisčevas ketverius metus vargsta dėl vonioje nešylančio gyvatuko. Kiekvieną mėnesį šilumos tiekėjui vyras sumoka po 50 litų, nors paslauga neteikiama. Palangiškis bandė spręsti problemą ir kreipėsi į prižiūrėtoją, bet situacija nepasikeitė net dvejus metus.

Vonioje nedžiūsta rūbai

Palangoje, Druskininkų gatvės 7 name, kuris pastatytas 1977-aisiais, gyvenantis A.Celisčevas pasakojo, kad rūpesčiai dėl vonioje įrengto šildymo gyvatuko prasidėjo prieš ketverius metus.

Įrenginys pradėjo nešilti. Vyras pasakojo, kad bandė matuoti gyvatuko temperatūrą. Pridėtas termometras rodė tik šiek tiek daugiau nei 30 laipsnių šilumos.

"Anksčiau gyvatukas dar nors truputį šildavo. Dabar – visiškai šaltas. Su tokia problema susiduria ir pirmojo aukšto kaimynai. O aukščiau esančiuose butuose šyla", – pasakojo palangiškis.

Anot A.Celisčevo, nešylantis įrenginys sukelia nepatogumų: vonioje šalta, kaupiasi drėgmė.

"Nemalonu net po dušu maudytis. Jei padžiauni išskalbtus rūbus vonioje, ryte viskas tebebūna šlapia. Atrodo, kad ką tik padžiauti", – tvirtino vyras.

Neturėjo tinkamų žarnų

A.Celisčevas tvirtino, kad prieš dvejus metus bandė spręsti problemą. Jis kreipėsi į tuomet namo šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūrėjusios įmonės "Litesko" filialą "Palangos šiluma".

"Skambinome, kreipėmės pagalbos, o rezultato jokio. Mums buvo paaiškinta, kad yra užsikimšę vamzdžiai ir juos reikia praplauti", – prisiminė palangiškis.

Pasak vyro, tada buvo atvažiavę įmonės darbuotojai, bet nieko nepadarė.

"Jie neturėjo reikiamo ilgio žarnų, kad jas galėtų iš rūsio išvesti į lauko kanalizaciją ir praplauti vamzdžius. Įmonė prižiūri sistemas, o neturi įrankių", – stebėjosi vyras.

Anot palangiškio, taip pat įmonės darbuotojai prašė, kad visi namo gyventojai būtų namie.

"Ar didelė problema sutarti, kad visi žmonės tam tikru laiku būtų namie? Namas juk nedidelis, keturių aukštų. Laiptinėje – 12 butų. Būtų pavykę sutarti", – teigė palangiškis.

Žadėjo visai nupjauti

Nors palangiškio vonioje gyvatukas nešyla, kiekvieną mėnesį jis moka temperatūros palaikymo – liaudiškai vadinamą gyvatuko mokestį. Jis siekia beveik 50 litų per mėnesį.

"Pinigus turime mokėti, o paslaugos negauname. Galvojau nupjauti esantį ir įsirengti elektrinį. Tuomet bent šiltų. Už elektrą sumokėtume mažiau nei dabar. Tačiau ir nupjovus vis tiek turėtume mokėti keliasdešimt litų už temperatūros palaikymą", – dėstė palangiškis.

Nuo šių metų pradžios Druskininkų gatvės 7, kaip ir daugelio kitų Palangoje esančių daugiabučių namų, šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri kita savivaldybės paskirta įmonė – "Palangos šilumos tinklai". A.Celisčevas neslėpė, kad į ją pagalbos nesikreipė.

"Kiek gali kreiptis? Vis tiek niekas nieko nedaro. Tik pinigų reikalauja, kad mokėtume, o tvarkyti netvarko. Ir už sistemų priežiūrą mokame, ir gyvatuko mokestį", – teigė palangiškis.
A.Celisčevas pasakojo, jog namo administratorius pranešė, kad šiuo metu yra renkamas naujas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai turi išsirinkti iš trijų įmonių.
"Naujas prižiūrėtojas turėtų būti išrinktas po Naujųjų. Administratorius aiškino, kad viskas bus sutvarkyta. Tai vienintelė viltis. Tačiau jei būtų norėję, būtų seniai sutvarkę", – tvirtino palangiškis.

Palangiškio skundo nerado

Įmonės "Litesko" filialo "Palangos šiluma" direktorius Rimantas Kregždė pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė jau metus neprižiūri daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų.

"Jei kyla problemų, gyventojai turėtų kreiptis į naują prižiūrėtoją", – tvirtino vadovas.

Pasak R.Kregždės, buvo perversti 2–3 metus saugoti gyventojų raštiški nusiskundimai, tačiau nerasta, kad Druskininkų gatvės 7 name kokiame nors bute nešiltų gyvatukas.

"Visi raštiški skundai pas mus fiksuojami. To namo gyventojai buvo pateikę du, tačiau jie buvo dėl sąskaitų už karštą vandenį. Daugiau nieko nebuvo", – pasakojo direktorius.

Tačiau R.Kregždė neslėpė, kad iškvietimai telefonu tais metais dar nebuvo fiksuojami. Tai pradėta daryti neseniai. Vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl tokių problemų paprastai žmonės kreipiasi raštu.

Teks keisti vamzdžius?

Anot R.Kregždės, gyvatukas palangiškio bute gali nešilti dėl rimtesnių problemų – vamzdžiai gali būti ne užsikimšę, o užkalkėję. Tokiu atveju praplovimas nepagelbės.

"Jei vamzdžiai užkalkėjo, neprateka vanduo. Tada reikia juos išpjauti ir keisti naujais. Būna, vamzdžiai taip užkalkėja, kad juose lieka tokia maža skylutė, jog pirštas vos telpa. Pirmiausia tokiais atvejais nepatogumus pajunta pirmajame aukšte esančių butų gyventojai", – aiškino direktorius.

R.Kregždė komentavo, kad vamzdžių užkalkėjimas dažnai fiksuojamas namuose, kur yra sena šildymo ir karšto vandens sistema. Kalkės kaupiasi dėl vandens perkaitinimo.

"Ši problema ypač aštri buvo prieš 10–15 metų. Tada nebuvo automatinių reguliatorių. Vanduo buvo perkaitinamas, o vamzdžiai – sugadinti. Kalkės ypač aktyviai pradeda išsiskirti, kai vandens temperatūra yra didesnė nei 60 laipsnių. Jos nusėda vamzdžiuose", – pasakojo vadovas.

R.Kregždė aiškino, kad tai, kokios temperatūros vanduo patenka į sistemą, nustatoma pačiame name.

"Anksčiau šis namas buvo įkūręs bendriją. Ji samdėsi santechniką. Gal šis ko nors nesužiūrėjo, ir į sistemą patekdavo per karštas vanduo. Dabar sunku pasakyti", – komentavo direktorius.

R.Kregždė taip pat aiškino, jog 50 litų cirkuliacijos mokestį gyventojai moka, kad ir vanduo reikiamos temperatūros pasiektų čiaupą, ir gyvatukas šiltų.

"Paprašysiu, kad ir mūsų žmonės nueitų pažiūrėti", – žadėjo vadovas.

Problemą jau sprendžia

Dabar Druskininkų gatvės šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčios įmonės "Palangos šilumos tinklai" direktorius Rimantas Gliožeris tvirtino, jog problema bus išspręsta.

"Darbuotojai jau buvo nuvažiavę į šį namą, bet nurodytame bute nieko nerado", – teigė vadovas.

Anot R.Gliožerio, šį namą įmonė prižiūri beveik metus. Per tą laiką tokio nusiskundimo nebuvo gauta. Ankstesnis prižiūrėtojas taip pat nebuvo nurodęs, kad šiame name yra problemų.

"Visi iškvietimai pas mus registruojami knygoje. Spręsime problemą. Keista, kad žmonės nesikreipė į mus. Reaguojame į gyventojų skundus. Juk per visus butus neisi ir neieškosi, kur nešyla radiatorius", – pabrėžė vadovas.

Komentaras
Jevgenijus Sakovskis

Palangos butų ūkio įmonės, šiuo metu administruojančios Druskininkų gatvės 7 namą, atstovas
Šildymo ir karšto vandens sistemas, pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui, daugelyje Palangoje esančių daugiabučių namų prižiūri savivaldybės paskirta įmonė "Palangos šilumos tinklai". Taip bus, kol gyventojai nepasirinks kito prižiūrėtojo. Šiuo metu administruojamuose namuose vyksta balsavimas raštu. Kiekvienas namas apsispręs, kas prižiūrės jų šildymo ir karšto vandens sistemas. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos šilumos tiekėjas negali prižiūrėti ir šildymo bei karšto vandens sistemų daugiabučiuose namuose, įsigaliojo nuo praėjusių metų pradžios. Ši nuostata buvo taikoma miestams, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. žmonių, jei miesto taryba neapsisprendžia kitaip. Palangoje yra 15 tūkst. gyventojų. Kurortui įstatymo pakeitimai galėjo negalioti, tačiau miesto taryba apsisprendė kitaip. Šilumos tiekimas buvo atskirtas nuo šilumos ūkio priežiūros. Tą daryti miesto taryba paskyrė įmonę "Palangos šilumos tinklai", kol gyventojai nepasirinks kito prižiūrėtojo. Manau, kad tai nėra savivaldybės kompetencija. Kas prižiūrės daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, turi spręsti ne miesto valdžia, o gyventojai. Kurorto taryba turėjo nustatyti terminą, per kurį namo administratorius turi parinkti prižiūrėtoją, o ne jį paskirti.