Pajėgiausioms Klaipėdos komandoms atėjo išbandymų laikmetis – vieni rėmėjai delsia vykdyti duotus įsipareigojimus, kiti – užveria duris pinigų prašyti atėjusiems sportininkams.

Rėmėjai nori patys išgyventi

"Būtų keista, jei rėmėjui, neturinčiam apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, pinigų darbuotojų atlyginimams, mes labiau rūpėtume, – įvertindamas sunkios ekonominės situacijos pasekmes, pinigų davėjų kailyje bandė atsidurti "Neptūno" krepšinio klubo direktorius Egidijus Prižgintas. – Anksčiau su rėmėju ar reklamos paketo pirkėju sutartą dieną į komandos kasą įplaukdavo pinigai, o šiuo metu verslininkai žadėtą sumą išskaido į tris ar penkias dalis. Negana to, pinigai vėluoja ne tris ar keturias dienas, o tiek mėnesių."

Kukliausiai tarp pajėgiausių uostamiesčio komandų – "Atlanto" (žaidžia Lietuvos futbolo A lygoje), "Neptūno" (Lietuvos krepšinio lygoje) ir "Lemminkainen" (Lietuvos moterų krepšinio lygoje) gyvuojančios "Žemaitijos dragūnų" rankinio ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas mano, kad apeliuoti į rėmėjus, kai aplinkui vien dejonės, nėra prasmės.

"Visada ieškojome gelbėtojų, galinčių mums padėti, tačiau šiuo metu būtų kvaila ieškant pinigų gaišti savo ir verslininkų laiką", – atsiduso daug metų komandai vadovaujantis strategas.

Piniginės sausros požymius jaučia ir "Atlanto" komandos prezidentas bei direktorius Vacys Lekevičius.

"Finansavimo šaltiniai beveik išdžiūvę, – tvirtino ekscentriškasis treneris. – Dėl rėmimo kalbamės tik su nuolat anksčiau mus rėmusiomis bendrovėmis. Tačiau derybų sumos – gerokai mažesnės nei anksčiau. Į kitų rėmėjų duris net neverta belstis."

Teks veržtis diržus

Mažiausiai nerimo buvo "Lemminkainen" komandos prezidentės Ramunės Kumpienės, neseniai vyriausiosios trenerės pareigas perdavusios Daliui Ubartui, balse.

"Mus stabiliai remia "Lemminkainen" bendrovė, vienaip ar kitaip padeda kitos. Buvome gavę lėšų iš miesto savivaldybės, todėl šiuo metu mums nereikia sukti galvos dėl rytojaus", – vakar išvykdama į Kijevą kalbėjo komandos steigėja ir puoselėtoja.

Krepšinio ir rankinio sezonai – įpusėję. Uostamiesčio komandų atstovai tikino, kad ir kaip bebūtų sunku, jos baigs pirmenybes.

Anksčiau savivaldybės Socialinio departamento direktoriumi dirbęs E.Prižgintas yra tikras, jog "Neptūnui" dar nėra taip blogai, kad komanda turėtų pasitraukti iš čempionato.

"Sezoną pabaigsime, tačiau kaip toliau gyvensime – sunku pasakyti. Rudeniop krepšinio klubai turės dar labiau veržtis diržus: kas juosmenį, kas per kaklą, kas dar per kurią nors vietą", – dėl naujo sezono, prasidėsiančio rudenį, nerimavo direktorius.

Skandintis nežada ir rankininkų strategas. "Čempionatą baigsime, tačiau gegužės mėnesį žūtbūt turime sulaukti savivaldybės lėšų iš naujojo biudžeto. Dalį jų panaudosime šių pirmenybių skylėms užlopyti, o kita dalis liktų būsimoms varžyboms", – pinigų troškulio neslėpė "Žemaitijos dragūnų" vadovas A.Juškėnas.

"Atlantas" dar tik rengiasi kovo mėnesį prasidėsiančiam sezonui. "Matydamas sunkią situaciją ir siekdamas turėti lėšų iki čempionato pabaigos, prašiau sutartis turinčių futbolininkų suvokti, kad būtina susimažinti atlyginimus, – vieną išgyvenimo žingsnių paminėjo V.Lekevičius. – Visi žaidėjai suprato ir nė vienas nepasitraukė iš komandos. Jie žino, kad sunku šiais metais bus ne vien "Atlantui". Taip pat aukso kalnų nežadu ant ekipos slenksčio esantiems naujokams. Vyriausiajam treneriui Šenderiui Giršovičiui įtikusiems žaidėjams bus pateikti šią dieną atspindintys kontraktai."

Milijonas – ne pinigai?

Stipriausiose Lietuvos lygose žaidžiančių komandų apetitai ir panašūs, ir skirtingi. "Atlantas", "Neptūnas" svajoja apie septynženkles sumas, realiai manipuliuoja vienu milijonu litų.

"Lemminkainen" krepšininkės būtų laimingos surinkusios pusės milijono biudžetą, o "dragūnai", galintys tik pasvajoti apie tokius pinigus, verčiasi nesurinkdami nė 100 tūkst. litų.

"Kukliam klubo egzistavimui būtina turėti pusantro milijono litų, normaliam – tris, – finansinius poreikius atskleidęs V.Lekevičius nebuvo itin linksmas. – Tačiau šiais metais gal sukrapštysiu milijoną."

Komandos pagrindinis rėmėjas penktus metus sutiko būti bendrovė "Ūkio banko lizingas". Nenorėjęs viešinti tikslios sumos, "Atlanto" komandos vadovas pripažino, kad ji akivaizdžiai menkesnė nei praėjusiais metais: "Bankininkai duos kiek mažiau nei pusę."

Pernykštės paramos suma irgi nebuvo tiksliai žinoma. Sklandė informacija, kad "Atlantas" 2008 metais iš "Ūkio banko lizingo" sulaukė nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst. litų.

Pasirašęs kuklesnę sutartį, prezidentas vis vien džiaugėsi, kad pavyko rasti rėmėją: "Ji mums leis ne tik išgyventi, bet ir siekti aukštesnių tikslų nei 2008 metais."

Neseniai vyriausiojo trenerio pareigų atsisakęs V.Lekevičius tvirtino, kad ir klubo biudžetas bus mažesnis – apie milijonas litų. 2008 metais jis buvo nuo 2 mln. iki 2,5 mln. litų. Ir šiais metais bankininkų parama sudarys apie trečdalį biudžeto.

Komandai vėl padės bendrovė "Argus". Prezidentas veda derybas su anksčiau ekipai padėjusiomis bendrovėmis "Gitana", "Švyturiu-Utenos alumi".

Džiaugdamasis, kad miesto savivaldybė nemokamai leidžia naudotis stadionu, V.Lekevičius būtų dar labiau patenkintas, jei uostamiesčio valdžia sumokėtų Lietuvos čempionato starto mokestį, teisėjavimo išlaidas, kelionių kaštus.

"300 tūkstančių litų, kuriuos išleidžiame šiems mokesčiams, mums dideli pinigai", – vilties sulaukti paramos nepraranda futbolo specialistas.

Miesto meilė "Neptūnui"

Kitaip formuojamas biudžetas "Neptūno" krepšinio klube. Jo vadovas E.Prižgintas su klubo valdžia, dalininkais turi patys sau atsakyti: "Ko norime pasiekti?" Atsakius į šį klausimą, tampa žinomas biudžeto dydis.

Direktorius kaip pavyzdį pateikė, jog užsibrėžus laimėti medalius būtina surinkti tiek pinigų, kad būtų galima varžytis su nuolatiniais prizininkais "Šiaulių" krepšininkais.

"Šiauliečiai deklaruoja, kad jų biudžetas viršija keturis milijonų litų, gal net siekia puspenkto milijono, – varžovų komandos skaičiais manipuliavo E.Prižgintas. – Nekalbant apie "Žalgirio", "Lietuvos ryto" komandų finansines galimybes, mes net apie šiauliečių biudžetą galime pasvajoti."

Direktorius, neslėpęs, kad šiam sezonui klubas suformavo milijono litų biedžetą, pabrėžė, jog iš jo tenka traukti šlamančius, kad užmokėtų už autobusą, kurą, išmokėtų atlyginimus klubo darbuotojams.

Pagrindinė krepšininkų rėmėja – savivaldybė. Nors niekur neskelbiama tiksli paramos suma, tačiau miesto sporto pasaulyje sklando kalbos, kad miesto "baltieji rūmai" klubui skiria pusę milijono.

E.Prižgintas tarp komandai labai padedančių minėjo bendroves "Gridin‘s Group", "Mestilla", "Perdanga", "Hidrostatyba" ir "Švyturys-Utenos alus".

Sukasi, kaip išmano

Praėjusį pavasarį pirmą kartą Klaipėdai laimėjusios Lietuvos čempionato bronzos medalius ir Europos taurės turnyre debiutavusios "Lemminkainen" žaidėjos yra mylimos rėmėjų. Sutelkus jėgas, klubui pavyko suformuoti pusės milijono biudžetą. Be "Lemminkainen" bendrovės, taikliarankes remia "Klaipėdos nafta", "Balticum TV".

Sulaukusi miesto paramos, kurios negalima palyginti su teikiama vyrų komandai, "Lemminkainen" prezidentė R.Kumpienė nedejuoja: "Viena bendrovė mus paremia vandeniu, kitos – pamaitina žaidėjas. Taip ir sukamės".

Nenuilstantis rankininkų treneris A.Juškėnas tvirtino, kad komandai, norinčiai siekti medalių, būtina turėti bent 200 tūkst. litų.

"Tačiau ir turint tokią sumą aukso medaliai dar negarantuoti, – pastebėjo strategas. – Šiam sezonui pavyko surinkti iki 80 tūkst. litų. Apie kitus metus baisu ir pagalvoti."

"Žemaitijos dragūno" komanda – vienintelė tarp uostamiesčio elito ekipų, kuri išgyvena iš žmonių aukojamų 2 proc. pajamų mokesčio.

"Keista, tačiau miestas tokią pat 30 tūkst. litų sumą, kaip ir mūsų komandai, žaidusiai Europos taurės turnyre, skiria ir į Lietuvos regbio I lygą nugarmėjusiems "Kuršių" regbininkams, – apmaudo neslėpė A.Juškėnas. – Manau, kad jei ir laimėtume Europos čempionatą, už Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio globojamus "Kuršius" lėšų daugiau negautume."