Maistą gaminančiose ir juo prekiaujančiose įmonėse pažeidimų mažėja. Specialistų teigimu, tam įtakos turi griežti produktų identifikavimo ir atsekamumo reikalavimai.
Sunaikino dvi tonas produktų
Pernai patikrinta 312 negyvūninės kilmės maisto gamybos įmonių, maisto produktų prekybos, viešojo maitinimo įmonių.
Pasak Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Rimos Slaboševičienės, tikrinimo metu nustatytas 501 pažeidimas. Iš jų dėl maisto produktų – 103.
Pernai buvo uždrausta realizuoti 1531 kg produktų. Dar 596 kg produktų realizacija sustabdyta. Daugiausia – dėl netinkamo jų ženklinimo.
Kaimo parduotuvės pirmauja
Šių metų pirmąjį ketvirtį tarnyba patikrino 52 maistu prekiaujančias ar jį gaminančias įstaigas. Daugiausia – 31 – patikrinimas atliktas maisto prekių parduotuvėse, 17 – viešojo maitinimo įstaigose, 4 – negyvūninės kilmės maisto gamybos įmonėse. Tikrinimų metu nustatyta 80 pažeidimų.
Iš jų 19 proc. dėl maisto produktų pažeidimų. Tai yra 1,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Šiemet uždrausta realizuoti 168 kg produktų, 222 kg realizacija sustabdyta.
Pernai Klaipėdos rajone užregistruota 18 skundų, iš kurių pagrįsti 4. Daugiausia – 10 skundų buvo dėl prekybos įmonių. Iš jų pasitvirtino 2. Dėl gamybos įmonių gauti 2 skundai, pasitvirtino 1. Apie negeroves viešojo maitinimo įmonėse gauti 6 pranešimai, iš jų pasitvirtino 1.
R.Slaboševičienė pabrėžė, kad su didžiaisiais prekybos centrais problemų kyla nedaug. Dažniau pažeidimų nustatoma mažose kaimo parduotuvėse.
Vykdo griežtą kontrolę
Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, kad ypač didelis dėmesys skiriamas produkto atsekamumui – nuo fermos iki stalo.
Didelę reikšmę turi gyvūnų registras. Šios sistemos tikslas – užkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė. Ji leidžia tiksliai pasakyti viską apie ES laikomus gyvulius – kiek jų yra, kur gimė, augo, kuo gydyti.
Visi į skerdyklą atvežami gyvuliai turi važtaraščius. Čia patikrinama jų sveikata. Kiaulės turi bandos, o galvijai – individualius numerius.
"Veršeliai geriau registruojami nei žmonės. Tik gimus į jų ausis yra įsegamas identifikacijos numeris. Vėliau jis perrašomas ant skerdienos", – aiškino A.Bauža.
Skerdyklose jie yra patikrinami, o ant skerdienos uždedamas identifikacijos numeris. Jis rašomas ir ant pakuočių. Esant reikalui, pagal identifikavimo arba siuntos numerį galima atsekti produkto buvimo vietą.
"Kiekvienoje skerdykloje dirba mūsų tarnybos specialistai, kurie užtikrina tinkamų produktų gamybą. Be veterinarų patvirtinto numerio į rinką mėsa nepatenka", – garantavo A.Bauža.
Tuo gali įsitikinti ir vartotojai. Veterinarijos savaitės, kuri kasmet minima birželio 14–20 d., proga Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mokiniams, studentams organizavo išvykas į skerdyklas, pieno gamybos įmones, diskusijas apie maisto produktus.
Pernai atlikta patikrinimų:
Viešojo maitinimo įmonėse – 162
Prekybos įmonėse – 140
Negyvūninės kilmės maisto gamybos įmonėse – 10
Pernai uždrausta realizuoti ir sustabdyta realizacija produktų:
Dėl netinkamo ženklinimo – 747 kg
Dėl pasibaigusio vartojimo termino – 534 kg
Dėl netinkamos kokybės – 87 kg
Dėl netinkamų laikymo sąlygų – 37 kg
Dėl kitų reikalavimų pažeidimo – 16 kg
Naujausi komentarai