Pataria saugoti kvitus

Savo teises žinantys ir įstatymus išmanantys pirkėjai vis dažniau pasinaudoja galimybe grąžinti prastos kokybės batus.

Svarbiausia sąlyga – išsaugoti pirkinio čekį. Klaipėdietė Roberta pasakojo nuolat tai daranti.

"Visada renku čekius, negali žinoti, kada prireiks. Pasimokiau, kai kartą apie 400 eurų kainavusių itališkos odos vyro aulinukų padas atsiklijavo vos po poros mėnesių nuo pirmo išėjimo į lauką. Tokiu atveju, jei neturi kvito, tavo rankos surištos", – karčią patirtį atsiminė pašnekovė.

Balandį jauna moteris populiarioje avalynės parduotuvėje "Step Top" įsigijo baltus batelius laisvalaikiui.

Pavasarį pirktus batus ji nešiojo iki pat rudens, kai pastebėjo, kad jie – akivaizdžiai nekokybiški.

"Batai buvo sportinio stiliaus, niekuo neypatingi, kainavo apie 100 eurų. Maždaug po mėnesio dėvėjimo pradėjo plyšti vidus, dar po kelių apsitrynė išorė, tačiau nešti atgal į parduotuvę nebuvo pagrindo. Rudeniop pastebėjau, kad atsiklijavo padas. Susiradau čekį ir nužingsniavau į parduotuvę, nes po pusės metų batai tapo netinkami niekam. Kokybė – apverktina, šiuo savo pirkiniu patyriau finansinį nuostolį", – įsitikinusi Roberta.

Geranoriški – ne visi

Klaipėdietei paprašius grąžinti pinigus už nekokybišką daiktą, pardavėjos nė nebandė ginčytis.

Visą sumą atgavau iš karto.

"Neprireikė net 14 dienų ekspertizės. Visą sumą atgavau iš karto. Žinoma, nebuvo labai malonu atiduoti gerokai padėvėtus batus, bet ne pirkėjas kaltas, jei tai – gamybos brokas", – svarstė pašnekovė.

Jos manymu, daug reikšmės grąžinant batus turi tai, su kokiu pardavėju teks susidurti.

"Kitas gali sakyti, kad atsakymą duos tik po dviejų savaičių ir bus visiškai teisus. Mano atveju laukti nereikėjo", – pridūrė mergina.

Tiesa, ne visada į avalynės grąžinimą žiūrima taip geranoriškai.

Dienraštis neseniai aprašė nemenką sumą už vasarinius batus suplojusios palangiškės D.S. istoriją.

Klaipėdoje batų parduotuvėje "Scalini" moteris įsigijo basutes, kurios išpardavimo metu kainavo 77 eurus.

Pasidžiaugti apavu D.S. spėjo vos porą kartų.

Per pirmą apsiavimą atsiklijavo basučių vidinis padas, per antrąjį – nulūžo sagtis, o tiesos ieškojusi pirkėja pasijautė užsitraukusi pardavėjos nemalonę.

Panorusiai grąžinti prekę moteriai parduotuvės darbuotoja paliepė užpildyti pretenziją, kad būtų galima atlikti ekspertizę.

Tada pažadėjo paskambinti po savaitės ir informuoti apie vadovybės sprendimą.

Įširdusi pirkėja basučių parduotuvėje taip ir nepaliko. Ją nuvylė esą "atsainus darbuotojos bendravimas ir tai, kad į situaciją nebuvo pažiūrėta žmogiškai".

Prekybos centre "Akropolis" įsikūrusios "Scalini" batų parduotuvės vadovė Inga Petrošienė tąkart pateikė kiek kitokią įvykio versiją.

Jos žodžiais tariant, paprastas pardavėjas nėra įgaliotas vertinti prekės ir gamybos defekto nenustatinėja. Esą nemandagiai elgėsi ir pati pirkėja.

"Civiliniame kodekse numatyta, kad pirkėjas turėtų palikti basutes ir parašyti pretenziją. Turime galimybę 14 dienų spręsti, tai gamyklinis brokas ar mechaninis pažeidimas. Negaliu grąžinti pinigų, kol pati savo akimis neįsitikinau. Nieko nedarome nelegaliai ir specialiai neatiduoti pinigų nenorime. Man merginos skambino keletą kartų, bet tikrai nekalbėjo nepagarbiai. Jos sakė, kad klientė labai šaukė, rėkė", – pasakojo pašnekovė.

Vadovė tada tikino, kad apžiūrėtų batus, jei pirkėja juos dar kartą atneštų.

Dažniausiai pasitvirtina

Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjos Vijoletos Budriuvienės, Civiliniame kodekse nurodyta, kad pareikšti pretenziją pardavėjui pirkėjas turi teisę ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pirkimo dienos.

Paprastai pakanka su savimi turėti brokuotą prekę ir kasos kvitą.

Jei gamybos defektas pasitvirtina, pirkėjas atgauna visą sumokėtą sumą.

Nors pardavėjai kartais ir nesutinka atiduoti pinigų, argumentuodami, kad batus priima tik per dvi savaites ir neavėtus, mūsų šalies įstatymai vis tiek į pardavėją leidžia kreiptis dvejus metus.

Nepriklausomai nuo to, kokį garantijos terminą nustato pardavėjas.

"Jei pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, jis su pirkimo dokumentais ir pardavėjo atsakymu kreipiasi į mūsų tarnybą. Apskritai kalbant, pagrįstų skundų būna apie 60 proc.", – teigė V.Budriuvienė.

Dažniausiai nepatenkinti pirkėjai nori atgauti pinigus, kai kuriuos tenkina ir tai, kad prekė būtų pakeista į kokybišką.

81 skundas – dėl avalynės

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius per šiuos metus jau išnagrinėjo 417 vartotojų prašymų. Iš jų dėl avalynės ir odos gaminių gautas 81 skundas.

60 vartotojų pranešimų dėl netinkamos kokybės avalynės buvo pagrįsti.

Dažniausiai vartotojai skundėsi nuo batviršių atsiklijavusiais padais, netinkamai sutvirtintais užkulniais, dažančiais pamušalais.

21 prašymas buvo nepagrįstas, nes vartotojai kreipėsi dėl užkulnių trynimo, pėdų spaudimo.

Vizualiai apžiūrėjus ir viską įvertinus, gamybos defektas nenustatytas, nes masinės gamybos avalynė gali neatitikti individualių kojos matmenų ir formos (pavyzdžiui, pločio, linkio ar kulno dalies formos).

Pirkdamas avalynę pirkėjas turi įsitikinti, kad ji yra patogi ir nesukels diskomforto avint.

Vartotojas taip pat turi galimybę pasinaudoti Mažmeninės prekybos taisyklių 14 punktu, kuriame nurodyta, kad tinkamos kokybės prekės gali būti keičiamos ir grąžinamos.

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio daiktais.

Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas.