Nori skaidrinti nuomą

Apie tai susisiekimo ministras Marius Skuodis prabilo susitikęs su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais. Rengiamasi peržiūrėti ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestį, bet ir keisti rinkliavų skaičiavimo metodiką.

Viena iš priežasčių, ministro vertinimu, yra tai, kad jūrų uoste bus įgyvendinami stambūs investiciniai infrastruktūros projektai, dėl kurių turėtų išaugti uosto konkurencingumas.

„Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamų gylių akvatorijoje ir prie krantinių užtikrinimą, o kartu ir į uosto konkurencingumo didinimą, itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, nuosekliai vykdyti jūrų uosto plėtros planus“, – akcentavo susisiekimo ministras M.Skuodis.

Bijojo sukelti griūtį

Rinkliavų, o juo labiau žemės nuomos mokesčio keitimas visada buvo jautrus Klaipėdos uosto klausimas. Prie jo bandyta prieiti bent kelis kartus, tačiau vyko tik nežymūs pakeitimai.

Pagrindinis argumentas visada buvo toks – esant įtemptai konkurencinei kovai su aplinkiniais uostais, negalima judinti ekonominio stuburo, ant kurio laikosi Klaipėdos uostas. Neva tai gali sukelti nepageidaujamą griūtį. Darydamas staigius pakeitimus, Klaipėdos uostas galintis prarasti klientus.

Dalis norų pakeisti rinkliavų ir žemės nuomos sistemą strigdavo diskusijose uosto bendruomenėje.

Susisiekimo ministras M.Skuodis optimistiškai mano, kad pakeista uosto žemės nuomos tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Galbūt jau yra ir tokios tvarkos apmatai? Viešai jie kol kas nepristatyti. M.Skuodis teigė, kad dėl žemės nuomos mokesčio vyks išsamios diskusijos.

Pokyčiai ir dėl investicijų

Daryti pakeitimus neva verčianti situacija, kai uosto žemės nuomos mokestis nesikeitė daugiau kaip 10 metų. O per 2010–2019 m. Klaipėdos uosto apyvarta didėjo dukart sparčiau nei bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų rinka.

Pakeitimai siejami su įvykusiais ir planuojamais vykdyti dideliais investiciniais projektais.

Pasak ministro, Klaipėdos uosto finansiniai resursai riboti, pagrindinis finansavimas uosto infrastruktūros plėtrai – uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis.

Skaičiuojama, kad dėl investicijų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto, kuriuo tiesiogiai naudojasi uosto žemės nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto, o pajamos iš žemės nuomos padidėjo 1,3 karto dėl papildomai išnuomotų teritorijų ir naujos infrastruktūros (krantinių).

„Būtina rasti „tvarius sprendimus“, sudarant ilgalaikes sąlygas uosto projektams vystyti, numatant investicijų į valstybės infrastruktūrą grąžą, ir, žinoma, prioritetais turi būti skaidrumas, aiškumas, vienodos konkurencinės sąlygos“, – tikino M.Skuodis.