Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) varžosi su Latvija dėl kol kas neįvardinamo plieno gamintojo investicijų, kurių vertė gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų ir sukurtų daugiau kaip 100 darbo vietų.

"Tai gali būti gana stambi investicija. Investuotojas žiūri, kokios sąlygos yra Lietuvoje, kokios Latvijoje. Dar negalime sakyti, kad tai yra investuotojas, kuris ateis, kol kas tai tik sąlygų čiupinėjimas", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.

Plieno pramonei, kaip ir dar kelioms ūkio šakoms, Europos Sąjungoje (ES) taikomi specialūs reikalavimai dėl valstybės pagalbos, tad, anot P.Vasiliausko, Lietuvai, norinčiai pritraukti investuotoją, gali tekti kreiptis į Europos Komisiją.

Kaip valstybės pagalba yra įvardijamos galimos subsidijos, mokesčių atidėjimas, naudojimasis laisvųjų ekonominių zonų teikiamomis lengvatomis.

"Galimas investuotojas yra ne iš ES, o iš trečiųjų šalių. Plieno pramonė yra labai stipriai reglamentuojama, ypač ne ES šalims, kreipimasis į Europos Komisiją nelabai yra galimas, tokiu atveju reikėtų pakeisti vos ne pačią stojimo chartiją. Bet galimybių pagelbėti yra, tačiau kalbame ne apie lengvatas", - sako ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis.

Ūkio ministerija galimo investuotojo taip pat neįvardija, ji teigia, kad pati dar tiksliai nežinanti, tačiau užsimena, kad tai gali būti įmonė iš Baltarusijos arba Ukrainos.