Pirmoji vasaros diena buvo itin darbinga AN-2 tragedijos tyrėjams. Dingusių lakūnų žūtį tiriantys specialistai išplaukė į jūrą apžiūrėti lėktuvo ir galbūt jį pakelti. Seimo komisijos nariai visą dieną kalbino atsakingus asmenis Klaipėdoje.

Policininkai plaukia į jūrą

Mokslininkų, povandeninių darbų ekspertų bei policininkų grupė išvyko į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo AN-2 įgulos žūties vietą, tačiau net prieš pat ekspedicijos pradžią nebuvo žinoma, kokių konkrečiai darbų bus imtasi.

Klaipėdos universiteto laivas "Mintis" vakar nuo uosto krantinės atsišvartavo 18 val. Kelionė iki nelaimės vietos trunka ne mažiau nei 10 valandų. Jeigu oras bus palankus, šiandien vos prašvitus įgula turėtų pradėti darbą.

"Komanda turėjo išplaukti dar penktadienį, bet stiprus vėjas vertė atidėti šiuos planus. Nuo praėjusios savaitės pabaigos planai keitėsi gal 20 kartų. Paskutinį sykį ketinta pasinaudoti geromis prognozėmis ir išplaukti į jūrą 18 val., – teigė dingusiais laikomų lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio paieškos bylos tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius.

Bene pirmą kartą tokioje operacijoje dalyvaus ir du Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai.

Jų funkcija šioje ekspedicijoje – atlikti įvykio vietos apžiūrą. Nors pareigūnai patys į jūros gelmes neners, tačiau pagal visas procedūras jie privalo dalyvauti apžiūrint iškeltą vieno ar abiejų lakūnų kūnus.

Mobiliojo ryšio jūroje nėra

Vakar pavakare Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sakė, kad į šią ekspediciją plauks standartinė šešių žmonių įgula, bet svečių būrys bus gausus: Nyderlandų kompanijos "Mammoet Salvage" atstovai, pareigūnai, kariškiai.

Sinoptikai žadėjo gražų ir ramų antradienį, tačiau trečiadienio ir ketvirtadienio orai didelių vilčių ramiam darbui jūroje nesuteikė.

"Mūsų programa minimum – viską, ką įmanoma apžiūrėti distanciniu būdu, nufilmuoti vadinamąjį 3D vaizdą, išsiaiškinti visas lėktuvo technines charakteristikas, sužinoti, kaip ir kuriose vietose jis yra pažeistas. Maksimali mūsų užduotis priklausys nuo orų. Jei matysime, kad techninės sąlygos bus palankios bandyti planuoti lėktuvo iškėlimą, tai ir pasistengsime atlikti. Jeigu kapitonas nuspręs, kad mūsų laivas bus pajėgus pakelti lėktuvą iki narams pasiekiamo gylio, mes tai ir padarysime. Bet tai bus matyti tik po inspekcijos ir techninio pasitarimo. Ir tai bus aišku tik antradienį vakare", – vakar teigė Nerijus Blažauskas.

Atrodo, kad susisiekti su krantu turės galimybę tik kariškiai. Lėktuvo žūties vietoje mobiliojo ryšio nėra.

Jeigu bus nuspręsta kelti lėktuvą, į įvykio vietą atplauks ir kariškių laivas. Manoma, kad lėktuvo pakėlimo bei kūnų išėmimo darbams gali prireikti pusantros dienos.

"Klaipėdos avialinijų" lėktuvas AN-2, kurį pilotavo patyrę lakūnai A.Mačiulis ir A.Selmistraitis, Baltijos jūroje nuskendo gegužės 16 dieną.

Pražudė per didelė patirtis?

Tuo metu vakar Klaipėdoje posėdžiavo Seimo Laikinoji tyrimo komisija, besiaiškinanti lėktuvo paieškos ir įgulos gelbėjimo operacijos vykdymo aplinkybes.

Komisijos narys Vytautas Matulevičius pertraukoje tarp komisijos susitikimų kalbėjo trumpai.

"Man asmeniškai susidaro įspūdis, kad valstybėje yra tarnybos, kurios reikalingos, esu įsitikinęs, kad jose dirba profesionalai, bet kažkas nesuveikia, kai ateina ta minutė X. Mechanizmas pradeda girgždėti, ir nėra rezultato. Kai reikia įjungti variklį skridimui, paaiškėja, kad vienas sraigtasparnis remontuojamas, kitas vėl kažkur, ir lemiamą akimirką nebelieka kam gelbėti žmonių. Šiandien akivaizdu, kad net idealiai vykdant gelbėjimo operaciją niekas nebūtų padėjęs, nes lėktuvas jau buvo paniręs. Čia kyla ir kitas klausimas. Kalbėjome su daugybe specialistų, patyrusių lakūnų, ir visi kalba tą patį. Paaiškėjo, kad šitas "kukurūznikas" techniniu požiūriu buvo patikimas lėktuvas, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiantis į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi, iš jo sunku išsprūsti, lakūnai atsiduria spąstuose. Nedarydamas jokių išvadų, bandau svarstyti, ar nebūdavo per didelė rizika skraidyti per Baltiją? Šiandien paaiškėjo, kad tie skrydžiai buvo įprastiniai. Suprantu, kad yra ekonominis interesas, nes skristi aplinkui yra žymiai didesnės degalų sąnaudos. Bet žmonių gyvybės yra svarbiau nei finansiniai dalykai. Bijau, ar tik šiuo atveju neatsitiko paradoksas – kai įtakos nelaimei turėjo pernelyg didelė pilotų patirtis, kai apsipranti su pavojais."

Kaltųjų ieškos ir Vilniuje

Komisijos pirmininku paskirtas Artūras Paulauskas pasakojo, kad vakar bendravo su "Klaipėdos avialinijų" vadovais, Palangos skrydžių valdymo centro bei Palangos oro uosto darbuotojais, Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro žmonėmis. Šie pokalbiai leido komisijai susidaryti konkretesnį vaizdą apie lemtingosios dienos įvykius.

Matyt, po vakarykščių pokalbių komisijos nariams kilo daugiau klausimų, todėl trečiadienį sostinėje jie ketina dar kartą kalbinti Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro darbuotojus.

Tik po visų apklausų komisija ketina apsispręsti, ar buvo išnaudotos visos galimybės ir pajėgos lėktuvui išgelbėti. Preliminarių išvadų galima tikėtis tik kitą savaitę.

Iki tol komisijos nariai nori susipažinti su prokurorų surinkta medžiaga, perskaityti atsakingų institucijų bei asmenų raportus, išklausyti garso įrašus.

"Norime pažvelgti plačiau, kaip kontroliuojama oro erdvė. Dabar mums aišku, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve. Praneša apie save, kada nori. Mums teks galvoti, ar ta tvarka yra gera, ar ją teks keisti, – teigė komisijos pirmininkas A.Paulauskas. – Labai svarbu išsiaiškinti, kada suprasta, jog lėktuvas patyrė katastrofą, kada pradėti pirmieji gelbėjimo darbai, ar išnaudoti visos pajėgos. Ar per kelias valandas, kai galima buvo tikėtis, kad žmonės gyvi, buvo padaryta viskas."

Komisijos nariams tapo aišku, kad gelbėjimo darbų teorija ir praktika ne visada sutampa. Praktikoje yra labai daug grandžių. Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras negali koordinuoti gelbėjimo operacijos, kai nelaimę patiria orlaivis, tada į darbą įsijungia Aeronautikos centras. Komisija ketina iki galo išsiaiškinti, ar šios dvi tarnybos nelaimės dieną susikalbėjo.

"Būtų gerai, kad rašydami išvadas žinotume lėktuvo gedimo priežastis, antrojo piloto likimą. Tos aplinkybės labai svarbios. Kol kas jokių skubotų išvadų daryti nenorime. Jaučiamės panašiai kaip turistai, kurie apžiūri daug muziejų, atmintinų vietų ir tik po kažkurio laiko viską susistemina. Esame tokio sisteminimo pradžioje", – vakar vakare kalbėjo A.Paulauskas.