Vieni įspėjo, kiti ramino

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ „Facebook“ paskyroje vakar paskelbta, kad dėl ekologinės nelaimės Liepojoje rekomenduojama susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje.

Vakar laukta tyrimų rezultatų, o maudytis jūroje buvo draudžiama ne tiek dėl teršalų, kiek dėl didelių bangų.

Aplinkosaugininkai jau tiria paimtus vandens mėginius. Kai tik bus gauti tyrimų rezultatai, žada juos skelbti.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė spaudai Laima Grižaitė paaiškino, kad jūros vandens mėginius ėmė Palangos ir Klaipėdos savivaldybių atstovai. Ar vanduo užterštas ir koks gali būti tos taršos lygis, gali paaiškėti tik ketvirtadienį.

„Latviai nuo pat avarijos pradžios tokius mėginius ima ir tiria dukart per dieną bei praneša, kad nepastebi normas viršijančios taršos, bet nuo Liepojos į šiaurę pataria žmonėms nesimaudyti jūroje. Į Lietuvos pusę teršalai nepasklido. Mūsų agentūros darbuotojai Klaipėdoje stebi vyraujančius vėjus, į kurią pusę juda srovės, žiūri kitus parametrus. Galima teigti, kad Lietuvos pajūris maudytis yra saugus“, – aiškino L. Grižaitė.

Kol kas gamta mums palanki, nes vėjas pučia iš pietų. Tai reiškia, kad vandens srautas juda į šiaurę nuo mūsų paplūdimių.

Dėl to džiūgauja ir latviai, nes nelaimė sekmadienį vakare atsitiko Liepojos nuotekų valymo įrenginiuose, kurie yra šiauriau miesto. Tad daugiau nei parą nevalytos nuotekos liejosi į jūrą ir buvo nešamos nuo miesto. Teigiama, kad per valandą ištekėdavo apie 200 tonų teršalų.

Į Lietuvos pusę teršalai nepasklido.

Pagalvojo ir apie diversiją

Kaip pasakojo Liepojos laikraščio „Kurzemes Vārds“ žurnalistė Linda Kilevica, gyvenanti šiaurinėje Liepojos dalyje, maždaug tuo metu, kai sekmadienį nuotekų valymo įrenginių pastate įvyko avarija, ji mėgavosi vasaros malonumais paplūdimyje. Jūra buvo šilta ir skaidri.

Žmonės tądien nepajuto, kad į jūrą jau liejasi nevalytos nuotekos.

„Apie avariją buvo pranešta labai operatyviai. Įvyko spaudos konferencija, žurnalistai buvo nuvežti į Liepojos nuotekų valymo įrenginių įmonę ir savo akimis pamatė, kas ten atsitiko. Vaizdas buvo sukrečiantis – pastatas iš rytinės pusės nugriuvo, iš maždaug 20 metrų ilgio sienos styrojo armatūros, matėsi sulūžę blokai. Atmintyje iškilo Černobylio atominės elektrinės vaizdai. Žinoma, čia mastas buvo ne tas, bet sienos griūtis stulbino ir baugino. Visas kiemas iki pat vartų buvo paplūdęs fekalijomis. Smarvė – baisi. Darbuotojai sėmė teršalus ir valė teritoriją“, – pasakojo L. Kilevica.

Spaudos konferencijos metu žurnalistai klausė apie galimas nelaimės priežastis. Buvo svarbu sužinoti, ar svarstoma diversijos ar jūros keliamos kranto erozijos poveikio versija.

Pašnekovai kategoriškai paneigė jas abi, nors statybų ekspertai dar tik pradėjo tyrimą.

Avarijos padarinių šalinimo darbai tęsiami. Techninę sugriuvusios sienos ekspertizę ir nelaimės priežastis aiškinasi Liepojos specialistai kartu su Rygos technikos universiteto ekspertais.

Pasak vietos žurnalistams suteiktos informacijos, nugriuvo rytinė pastato siena, tai yra ta pastato dalis, kuri stūkso arčiau vidinio kiemo, o ne jūros pusėje. Todėl didžiulė masė nevalytų buitinių nuotekų išsiliejo į teritoriją, tačiau į jūrą nepateko.

Pasekmės: įmonės darbuotojai teritorijoje teršalus sėmė kastuvais. E. Zīverto nuotr.

Bjaurastis plūdo apie parą

Kadangi pastato griūties metu buvo pažeista valymo sistema, į jūrą teršalai ėmė lietis per avarinį išleistuvą. Šis išleistuvas, per kurį nuotekos išleidžiamos į jūrą, yra už 1,3 km nuo kranto.

Į jūrą patekusių nuotekų kiekį galima paskaičiuoti. Beveik parą jos tekėjo apie 400 kubinių metrų per valandą greičiu.

Tiesa, į jūrą plūdo ne viskas, po kelių valandų įmonės darbuotojai pasistengė surinktas nuotekas kaupti vamzdynuose, slėginiuose vamzdžiuose ir siurblinėse. Taip sukaupta apie 21 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

„Žala padaryta išankstinio valymo rezervuarui, esančiam už daugiau nei 100 metrų nuo pakrantės. Dabar sustabdėme visų nuotekų nukreipimą į pažeistą rezervuarą. Kol kas jos kaupiamos esamoje sistemoje. Rezervuarą sudaro dvi dalys – vienoje dalyje yra sugriuvusi siena, kita dalis funkcionuoja. Per dieną įvykio vietoje bus atliktos būtinos ekspertizės, kad būtų galima nutiesti laikiną kanalizacijos liniją, kuri apeitų šią sugriuvusią rezervuaro dalį“, – Latvijos žurnalistams aiškino bendrovės „Liepājas ūdens“ vadovas Andis Dejus.

Pranešta, kad nuo antradienio ryto nevalytos nuotekos į jūrą nebepatenka.

Jūra priartėjo per arti?

Po avarijos „Liepājas ūdens“ darbuotojai kartu su ekspertais ieškojo techninių sprendimų, kaip kuo greičiau atstatyti statinius.

Griūtį patyręs pastatas – palyginti naujas, jis iškilo 2009 metais. Kaip pasakojo įmonės vadovas, specialistai kasdien ne tik stebėjo įmonės veiklą, bet ir apžiūrėdavo pastatą. Jokių būsimos nelaimės požymių nebuvo pastebėta.

Pastatas yra maždaug už 100 metrų nuo jūros kranto. Sovietmečiu šioje vietoje krantas buvo dar toliau – maždaug už 500–600 metrų, tačiau veikiamas jūros krantas priartėjo. Kai buvo statomi valymo įrenginiai, jūra buvo kur kas toliau nei dabar.

Teigiama, kad erozijos poveikis mažai tikėtinas, nes pastatas nėra pastatytas ant paties kranto.

Pernai jūroje pastatytas molas, kuris turėtų vėl „užauginti“ krantą ties valymo įrenginiais ir apsaugoti juos nuo galimo erozijos poveikio.

Ėminiai – iš trijų paplūdimių

„Kuržemės krašto savivalda įspėjo gyventojus apie ekologinę nelaimę, bet oficialiai paplūdimiai nebuvo uždaryti. Įspėjimai labiau buvo aktualūs šiauriau Liepojos esančioms teritorijoms, nes visas teršalų srautas eina link Ventspilio. Buvo teigiama, kad į pietinę pusę, link Lietuvos, nėra jokios taršos. Savivaldybė nedraudžia liepojiečiams maudytis jūroje, įmonės „Liepājas ūdens“ vandens mėginių tyrimo rezultatai rodo, kad pakrantėje jūros vandens kokybė gera. Bet taip turbūt yra todėl, kad teršalai liejasi ne į krantą, o vamzdžiu toli į jūrą, kur yra gilu ir dideli vandens srautai“, – žiniomis dalijosi žurnalistė L. Kilevica.

Jūros vandens mėginiai buvo imami trijose Liepojos paplūdimiuose. Pirminiais duomenimis, vanduo atitiko nustatytas normas. O „Liepājas ūdens“ darbuotojai ketino atkurti laikiną nuotekų valymo įrenginių veiklą.

Ragino nesimaudyti

Liepojos gyventojai buvo prašomi artimiausiomis dienomis sumažinti vandens suvartojimą. Kartu liepojiečiai buvo įspėti, kad tiekiamo į būstus vandens slėgis bus sumažintas.

Liepojos gyventoja Nora Drike patikino, kad avarijos padarinių miesto gyventojai beveik nejaučia. Mieste nesijaučia fekalijų tvaiko, vandens spaudimo sumažinimas vamzdynuose taip pat kol kas netrikdo.

Daugelis centrinėje miesto dalyje gyvenančių žmonių apie avariją sužinojo tik iš žiniasklaidos, pasak N. Drike, geriamojo vandens kokybė nepakito.

Liepojos miesto tarybos pirmininkas Gunaras Ansinas pranešė, kad grėsmės žmonių sveikatai nėra.

„Visos atsakingos tarnybos sutelktos ekstremaliajai situacijai likviduoti, Civilinės saugos komisija parengė veiksmų planą, kuris leidžia tiek nuolat stebėti vandens kokybę, tiek užkirsti kelią techniniams nuotekų valymo įrenginių pažeidimams“, – bendraudamas su žurnalistais teigė G. Ansinas.

Visuomenės sveikatos specialistus kalbinusi L. Kilevica pasakojo iš jų sužinojusi, kad į Baltiją nelaimės metu patekusios bakterijos sūriame ir vėsiame jūros vandenyje nesidaugins ir po kelių parų žus, todėl žmonių sveikatai jos negalės pakenkti.

Nepaisant to, nuo pirmadienio ryto Pietų Kuržemės regiono savivaldybė paplūdimyje link Medzės seniūnijos (šiauriau Liepojos) ir toliau nuo jos pastatė įspėjamuosius ženklus, raginančius nesimaudyti jūroje. Savivaldybės policijos pareigūnai čia pat ragino žmones klausyti perspėjimų.

Netoli Liepojos esančių savivaldybių ir miestų administratoriai bei turizmo specialistai apie incidentą informavo svečių namų šeimininkus, kad šie paragintų savo klientus neiti prie jūros maudytis.

„Remiantis modeliavimo duomenimis, atsižvelgiant į taršos kiekį, vėjo kryptį ir sroves, trečiadienį tarša pasieks Pavilostą mažiau koncentruota, išsisklaidžiusi. Stebime situaciją, didelės žalos žmonių sveikatai ir žuvų ištekliams nenustatyta“, – sakė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kuržemės regioninės direkcijos vadovė Evita Šestakova.

Iš latvių gavo nuotrauką

Palangoje, kuri su Šventąja ir Būtinge yra arčiausiai Latvijos sienos, didelio nerimo dėl taršos vakar nebuvo.

Kurorto meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad jis pasitiki specialistais, kurie jau ėmėsi tyrimų.

„Mūsų civilinės saugos specialistas susisiekė su tokį pat darbą dirbančiu Liepojoje atsakingu darbuotoju ir gavo iš jo nuotrauką. Joje užfiksuota, kaip teršalai juda į šiaurės pusę. Be to, žinome, kad tarša nebeplinta. Liepoja nuo Palangos yra už 75 kilometrų, todėl mažai tikėtina, kad tarša pasieks mus. Bet su visomis institucijomis aptarėme veiksmus, bus atliekami vandens tyrimai visuose paplūdimiuose nuo Būtingės iki Palangos“, – paaiškino Š. Vaitkus.