Po E. Ostapenko mirties – jautrūs prisiminimai: visada būdavo pasitempęs kaip tikras inteligentas

Ankstus trečiadienio rytas viename Reikjaviko gatvės daugiabutyje prasidėjo dideliu sujudimu. Prie šio namo vienas paskui kitą atvyko du greitosios pagalbos ekipažai. Medikai skubėjo į žinomo atlikėjo Eugenijaus Ostapenkos mamos butą. Kova dėl dainininko gyvybės truko valandą, kol paaiškėjo – vyro išgelbėti nebeįmanoma.

Būtų šventęs 45-metį

Vakar nuo pat ryto Klaipėdoje sklido žinia – mirė klaipėdiečiams ir Lietuvos žmonėms gerai žinomas atlikėjas, dainų kūrėjas 44 metų Eugenijus Ostapenka.

Feisbuko žvaigždė, vakarėlių siela ir daugybės skambių istorijų dalyvis iškeliavo.

Ši netikėta naujiena sukrėtė net tuos, kurie nebuvo dideli jo gerbėjai. Atviras ir daugybę nuotykių patyręs klaipėdietis buvo toks, apie kurį kiekvienas jį pažinojęs turėdavo ką papasakoti.

Kaip teigė Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė, vyras buvo gaivinamas apie valandą.

Jis į būrelį ateidavo net pasikvėpinęs, visada išblizgintais batais, pasitempęs kaip tikras inteligentas.

Medikai labai stengėsi grąžinti jį į gyvenimą, bet visos pastangos buvo veltui.

Apie 5 val. ryto medikams teko konstatuoti: E.Ostapenka mirė. Beveik neabejojama, kad vyrą pakirto staiga sunegalavusi širdis.

Atlikėjas išėjo iš gyvenimo eidamas 45-uosius, gimtadienį jis būtų šventęs rudenį – lapkričio 24-ąją.

Medicinos terminais kalbant, garsus klaipėdietis turėjo daug gretutinių ligų, organizmui šio krūvio buvo per daug.

Pastaruoju metu E.Ostapenka gyveno su mama.

Norėjo pieno su medumi

Vakar popietę kalbinama atlikėjo mama pasakojo apie paskutines sūnaus gyvenimo akimirkas.

Kadangi pastaruoju metu abiem nereikėdavo niekur skubėti, iki vėlumos žiūrėdavo televizorių, mėgo dokumentikos laidas ir vaidybinius filmus. Taip buvo ir trečiadienio naktį.

„Eugenijus atėjo į mano kambarį apie trečią nakties. Atsisėdo į fotelį, kaip mes buvome pratę, bet netrukus pasiskundė, kad jam peršti gerklę. Pasakiau, kad sučiulptų tabletę. Gal po valandėlės jis išėjo, sakė, pasišildys pieno su medumi. Apie ketvirtą nuėjau pažiūrėti į jo kambarį, jis jau jautėsi blogai, sakė, kad dūsta, ir paprašė kviesti greitąją. Medikai atvyko labai greitai, du ekipažai gaivino. Bet buvo jau per vėlu“, – pasakojo Liubovė Ostapenko.

Gimtadienis: į savo vakarėlį 2008-aisiais Eugenijus pasikvietė atlikėją Romą Mačiulytę. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mama atviravo dalyvaudavusi visuose sūnaus koncertuose, žinojo, kad jis ruošiasi įrašyti dvi dainas, kurios, jos teigimu, būtų tapusios populiarios ir žinomos.

Apibūdindama sūnų moteris tikino pati ne kartą jį pabarusi, bet Eugenijus niekada nėra pasakęs pikto žodžio, buvo mylintis ir pagarbus sūnus.

Džiaugėsi, kad nepražilo

Daugelis Lietuvos žmonių, išgirdę E.Ostapenkos pavardę, pirmiausia prisimindavo garsiąją jo dainą „Dviratukas“, o kai kurie net pravardžiavo ir patį atlikėją Dviratuku.

Iki paskutinių dienų vyras mėgavosi populiarumu, o kartais ir kentėdavo nuo nemandagių išpuolių ar užgaulių frazių.

Savo žinomumą E.Ostapenka kurstydavo įrašais socialiniuose tinkluose.

Kiekvienas net menkas jo įrašas susilaukdavo daugybės komentarų, tiesa, ne visada pritariančių ir taktiškų, bet vis tiek reiškusių dėmesį žinomam klaipėdiečiui.

Nepiktas, draugiškai atsakantis į geranorišką kalbinimą, kartais net pernelyg patiklus E.Ostapenka yra net fiziškai nukentėjęs vien todėl, kad nevengė žmonių, noriai bendravo.

Dar prieš kelias dienas pagirtas už gerą išvaizdą „Facebook“ paskyroje, jis atviravo atrodantis geriau už daugelį savo bendraamžių: nei praplikęs, nei pražilęs, nesusiraukšlėjęs, jaunos odos ir sveikų dantų.

Apie kamuojančias sveikatos problemas E.Ostapenka gerbėjams neužsiminė. Pasirodo, jų buvo nemažai.

Kilmingų šeimų palikuonis

„Ką tik gavau žinutę apie Eugenijaus mirtį. Graudu pasidarė. Aš atmetu, kai visuomenė iš jo šaiposi. Jis į būrelį ateidavo net pasikvėpinęs, visada išblizgintais batais, pasitempęs kaip tikras inteligentas, nepaisant itin jauno amžiaus. Ir nenuostabu. Eugenijus man pasakojo, kad jo mama, jei gerai pamenu, yra kunigaikščių Golycinų palikuonė, o tėvas – iš Dono kazokų. Tai – inteligentiška šeima. Vaikinas buvo labai kūrybingas. Jis ir pats vėliau dažnai prisimindavo, kad aš jo paklausiau, ar jis moka groti. Tąkart jis pamelavo mokąs skambinti gitara. O grįžęs namo iš tėvų pareikalavo pasamdyti jam gitaros mokytoją, mat bijojo, kad aš galiu paprašyti pagroti. Pats prisipažino, kad besimokydamas pajuto, kaip jam gimsta dainos“, – prisiminė Aleksas Bagdonavičius, pažinojęs atlikėją nuo jo paauglystės.

Aleksas Bagdonavičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į A.Bagdonavičiaus vadovaujamą literatų būrelį Eugenijus atėjo būdamas paauglys, jis tada mokėsi vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse, buvo bene devintokas.

Besimokydamas mokykloje E.Ostapenka beveik nekalbėjo lietuviškai, eiles kūrė rusų kalba.

Pasak būrelio vadovo, jo eilėraščiai priminė balades, buvo labai tinkami pritaikyti dainoms, būtent todėl A.Bagdonavičius vaikino ir paklausė, ar groja gitara.

Apibūdindamas mokinio poeziją A.Bagdonavičius minėjo, kad tai buvo ne įmantrių formų, dainingi tekstai, silabinės toninės eilėdaros kūrinėliai.

Kalbėjo apie J.Kobzono mafiją

Baigęs vidurinę mokyklą E.Ostapenka išvažiavo į Maskvą studijuoti kino ir televizijos režisūros Maskvos valstybiniame kultūros universitete.

Pirmieji jo žingsniai Rusijos popscenoje buvo ryškūs ir įsimintini. Vaikinas dalyvavo paskutiniajame XX a. dešimtmetyje itin populiarioje Jurijaus Nikolajevo vedamoje jaunųjų atlikėjų laidoje „Ryto aušra“ („Utrenniaja zaria“) ir tapo jos laureatu.

1996–1997 m. Rusijos radijo stoties „Majak“ hitų parade dažnai aukščiausius reitingus pelnydavo jo melodingos dainos „Beriozovaja moja“, „List osennij letit“, „Mne byli suždeny“.

1997 m. E.Ostapenka tapo Tarptautinio muzikos festivalio „Jurmala-97“ laureatu, o dar po poros metų – Maskvos festivalio „Pesnia Rossiji“ laureatu. Tai buvo bene paskutinis jo laimėjimas didžiojoje scenoje.

„Jis man pasakojo, kad J.Kobzono mafija jam pasakė: jei sumokės 200 tūkst. dolerių, ir iš jo padarys žvaigždę, o priešingu atveju jis dings. Tais laikais tai buvo nežmoniškai dideli pinigai, apie tokią sumą Eugenijus negalėjo nė svajoti. Juk ir 100 dolerių buvo didelė suma“, – E.Ostapenkos žodžius prisiminė A.Bagdonavičius.

Išmoko puikiai lietuviškai

Grįžęs į Lietuvą Rusijoje pirmųjų šlovės spindulių paragavęs E.Ostapenka tikėjosi įsiterpti į mūsų šalies šou verslą, ėmė laisvai kalbėti ir dainuoti lietuviškai.

Pirmieji bandymai buvo sėkmingi, vaikinas greitai išgarsėjo dėl savo išskirtinės išvaizdos ir charizmos.

2004 m. jis išleido pirmąjį solinį albumą lietuvių kalba „Nakties princesė“, po trejų metų antrąjį – „Sulauk manęs“, o dar po metų patį garsiausią,  trečiąjį – „Dviratukas“.

Lietuviai pamėgo E.Ostapenkos dainas, jos ypač dažnai skambėdavo pernakt vykstančiuose vakarėliuose, juolab kad ir pats E.Ostapenka mokėjo sukurti linksmo ir noriai su publika bendraujančio atlikėjo įvaizdį.

Jausdamas menkstantį populiarumą 2008 m. viename Klaipėdos naktinių klubų atlikėjas surengė savo gimtadienio šventę, kurioje netrūko vaišių ir dainų. Pakvietęs daug žurnalistų E.Ostapenka tikėjosi atgaivinti žinomumą.

Iki paskutinių dienų dainų autorius ir dainininkas teigdavo vis dar esąs geidžiamas, kviečiamas į vakarėlius koncertuoti ir gaunantis nemenkus honorarus.

Draugai jau pasiūlė paramą

E.Ostapenka neleido savęs pamiršti ir dėl asmeninio gyvenimo skandalų.

Viešoje erdvėje vis dažniau pasirodydavo žinios apie jo patirtas skriaudas ar konfliktus. Garsiai nuskambėjo jo meilės ir išsiskyrimo istorija su kur kas vyresne klaipėdiete.

Ne paslaptis, kad E.Ostapenka mėgo užstales, kurioje alkoholis liejosi laisvai, bet daugeliui klaipėdiečių jis vis dėlto asocijavosi su smagiomis dainomis ir linksmybėmis.

Sutikę šį įspūdingo stoto vyrą, daugybė klaipėdiečių šypsodavosi arba net ir užkalbindavo.

„Aš jį visada prisimenu, kaip gerą, protingą, padorų žmogų. Tokiu jį ir laikau. Pastaraisiais metais jis kartais man paskambindavo, išliedavo sielą. Pamenu, kalbėjome prieš jo tėvo mirtį. Labai gaila žmogaus, bet ką daryti, taip jau yra“, – atsiliepimais dalijosi A.Bagdonavičius.

„Labai nustebau, kai sūnaus vaikystės draugas atnešė man pinigų, nenorėjau imti, bet jis įtikino, kad tokia pagalba nori pareikšti savo pagarbą draugui. Dieną sužinojau, kad žinomas prodiuseris, gyvenantis užsienyje, taip pat pervedė į banko sąskaitą tam tikrą sumą. Sulaukiau daugybės skambučių ir užuojautos žodžių, jaučiu didžiulį palaikymą iš daugybės nepažįstamų žmonių“, – dalijosi emocijomis sūnaus netekusi L.Ostapenka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taskasirviskas

taskasirviskas portretas
Žurnalistai visai nemoka lietuvių kalbos gramatikos ir net nežino ,kad jų straipsnis yra ne apie Eugenijų Ostapenką, o apie Jevgenij Ostapenko.

Klaipėdietė

Klaipėdietė portretas
Labai didelė užuojauta artimiems ir skaudu,kad taip anksti išėjo,SUDIE.

Nieko

Nieko portretas
nėra gyvenime blogiau kaip laidot savo vaiką.Tuo labjau kad jis buvo kaip dešinės rankos mažiausias pirščiukas. Amžinai už kažko kliūvantis, nelabai paklusnus ir skaudantis. Bet labai mylimas sūnus. Stiprybės Mamai.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių