Nors Klaipėdos autobusų stotis dar iki galo nenugriauta, spaudžiami terminų statybininkai skuba pradėti ręsti naująjį pastatą. Tačiau šios statybos abejonių sukėlė Vyriausybės atstovei.

Senojo pastato negaila

Dvidešimt metų skaičiuojantis architekto Algimanto Svidersko projektuotas senasis autobusų stoties pastatas baigiamas griauti.

Iki vasaros pabaigos čia turėtų išdygti naujas keturių aukštų pastatas, kuriame įsikurs ne tik autobusų stotis, bet ir prekybos bei paslaugų centras. Vakar statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms pažymėjo oficialią statybos darbų pradžią.

"Nesigailiu senosios stoties. Bandėme ją remontuoti, bet nepavyko. Galiausiai nusprendėme statyti naują pastatą, kuriame būtų jauku ir patogu visiems keleiviams", – kalbėjo įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Pasak įmonės direktorės, pasiruošimo pastato statybai etapas buvo labai ilgas – idėja rekonstruoti stotį kilo prieš šešerius metus.

Įmonės "Projestos projektai", kuri yra objekto statybų valdytoja, generalinis direktorius Rytis Kanapėnas pasakojo, jog darbų grafikas labai įtemptas – senasis stoties pastatas baigiamas griauti, o nugriautoje pusėje tiesiamos komunikacijos naujam statiniui. Per artimiausias savaites bus pradėti kloti pamatai.

Klaipėdos stoties pastato ir aplinkos tvarkymo darbus ketinama užbaigti rugpjūčio viduryje. Šiose patalpose įsikurs prekybos centras, kavinė, vaistinė, numatyta vieta ir grožio terapijos paslaugoms. Prie autobusų stoties bus perkeltos ir miesto autobusų stotelės, įrengtos stovėjimo vietos keleivių ir lankytojų transportui.

Autobusų stoties rekonstrukcija atsieis 3,6 mln. litų.

Ketina pradėti tyrimą

Statybų pradžios nuotaikos neužtemdė ir Vyriausybės atstovei Kristinai Vintilaitei kilusios abejonės, ar į naujojo pastato statybas investuotas privatus kapitalas nepadarė žalos valstybei.

Naujasis stoties pastatas statomas su įmone "Palink", kuri yra prekybos centrų tinklo "Iki" valdytoja. Komercinių patalpų statybą bendrovė finansuoja iš savų šaltinių.

Pasak K.Vintilaitės, prieš ketverius metus pasibaigusioje byloje buvo analizuojamas dalies autobusų stoties patalpų pardavimas. Teismas konstatavo, kad tai teisėta, nes juo nesprendžiami valstybinės žemės klausimai.

"Vienas iš argumentų, ginčijant patalpų pardavimą buvo, kad tai padaryta neturint valstybinės žemės valdytojo – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos – sutikimo. Tačiau buvo teigiama, kad čia nėra sprendžiamas žemės klausimas, o parduodamos nereikalingos patalpos", – tvirtino K.Vintilaitė.

Pasak Vyriausybės atstovės, buvę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovai į bylą nesikišo. K.Vintilaitės teigimu, dabartinė situacija rodo, kad žemė buvo pagrindinis sandorio tikslas. Anot Vyriausybės atstovės, asmuo, už 900 tūkst. litų įsigijęs dalį stoties pastato, įgijo teisę į 80 arų sklypą. Dabar ši teritorija užstatoma stambiu mastu. Didžioji dalis statinių priklausys perpirkėjui.

"Šiais laikais valstybinė žemė įsigyjama kitaip. Būtų nustatyta, kad dalis teritorijos savivaldybės įmonei nereikalinga, formuojamas detalusis planas, atskiriamas sklypas. Jei žemė būtų privatizuojama, tektų mokėti ne 900 tūkst. litų, o pagal rinkos vertę. Šiuo atveju pirkėjas užsimokėjo tik už patalpas, o turi teisę ir į didžiąją dalį sklypo. Naujoji Klaipėdos stotis statoma apeinant įstatymus", – aiškino K.Vintilaitė.

"Abejonių negali būti"

Vyriausybės atstovė taip pat sieks išsiaiškinti, ar dalį autobusų stoties patalpų įsigijęs savininkas naudojosi tokiomis pat privilegijomis, lengvatomis, kurios buvo suteiktos įmonei "Klaipėdos autobusų parkas". Pasak K.Vintilaitės, bendrovė buvo atleista nuo valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčių.

J.Daugininkienės teigimu, abejonių dėl dalies autobusų stoties patalpų pardavimo neturėtų kilti. Keletą metų trukusius teismus, kuriuos inicijavo Vyriausybės atstovė, įmonė "Klaipėdos autobusų parkas" laimėjo.

"Nežinau, ką galima dar sugalvoti, kokios dar gali būti abejonės dėl žemės, privataus kapitalo. Naująjį pastatą stato dvi įmonės, o ne Vyriausybės atstovė. Ji galėtų sumokėti sumą pinigų, kurią už jos bylinėjimąsi sumokėjo valstybė. Manau, tai turėtų būti apie 1,5 mln. litų. O žemės mokestį mes visada mokėjome. Šunys loja, karavanas eina. Mes naują stotį vis tiek pastatysime", – pabrėžė J.Daugininkienė.