Daugiabučių namų renovacija, kurią praėjusių metų vasarą buvo įšaldęs rangovo bankrotas, artėja prie pabaigos. Namų administratoriai neslepia, kad reikėjo įveikti daug sunkumų, bet visas problemas pavyko išspręsti.

Išsivežė ir langus

Į nepavydėtiną situaciją buvo patekę Kretingos gatvės 11 ir 15 daugiabučiai namai, kuriuos administruoja įmonė "Paslaugos būstui".

Juose renovaciją vykdė įmonė "Šilo statyba". Rugpjūtį pastatuose darbus įpusėjusi bendrovė kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo.

Minėtų namų gyventojai atsidūrė nežinioje, kas bus toliau. Gyvenimo sąlygos buvo nepavydėtinos. Visur buvo pilna dulkių, plytų. Gyventojams teko toliau verstis be balkonų.

Pastatuose nebuvo įrengtos šildymo sistemos. Kretingos gatvės 11-ajame name subrangovas net išmontavo langus laiptinėse.

Įmonės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad dabar visos problemos išspręstos. Renovacija Kretingos gatvės 11 ir 15 namuose artėja prie pabaigos.

"Liko visai nedaug. Pirmiau turėtų būti baigtas Kretingos gatvės 11 namas. Jame liko užbaigti fasado ir balkonų apdailą. 15-ajame name taip pat reikia užbaigti statybinius darbus, tačiau jų yra daugiau nei 11-ajame", – komentavo vadovė.

Kada tiksliai bus baigti darbai, anot R.Uznienės, priklausys ir nuo orų. Tačiau numatoma, kad Kretingos gatvės 11 namas pabaigtuvių turėtų sulaukti kovą, o balandį darbus vertintų valstybinė komisija.

Kretingos gatvės 15-ajame name – mėnesiu vėliau.

"Tikimės, kad jau niekas nesutrukdys", – vylėsi direktorė.

Lengvatų nesulaukė

R.Uznienės teigimu, renovacija šiuose Kretingos gatvės namuose nebaigta numatytu laiku – praėjusių metų pabaigoje. Bankrutavus rangovui, iki Naujųjų pavyko įrengti tik šildymo sistemą.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad du mėnesius užtruko procedūros, kai reikėjo nutraukti sutartį su rangovu, kuris kreipėsi dėl bankroto, išsirinkti naują ir pasirašyti sutartį.

"Nors situacija buvo ekstremali, turėjome vadovautis įprasta tvarka. Jokių lengvatų mums nebuvo daroma. Turėjome išlaikyti visas procedūras, terminus. Paskelbus konkurso nugalėtoją, laukti 15 dienų. Visos procedūros truko du mėnesius, o darbai nevyko", – prisiminė vadovė.

Anot R.Uznienės, tokiose ekstremaliose situacijose, kai ypač svarbus laikas, reikėtų taikyti paprastesnę tvarką, tačiau tokio mechanizmo nėra.

"Manau, kad ne tik šiose situacijose turėtų viskas vykti greičiau ir paprasčiau, bet ir visame modernizacijos procese", – komentavo direktorė.

Įtakos užtrukusiems darbams, vadovės teigimu, turėjo ir tai, kad jie nusitęsė į žiemos laikotarpį ir nepalankūs orai trukdė vykdyti renovaciją.

Valstybės paramos neprarado

Pasak R.Uznienės, nors Kretingos gatvės 11 ir 15 namų renovacija užsitęsė, gyventojai neprarado 40 proc. valstybės paramos.

Direktorė taip pat pabrėžė, kad rangovui pinigai buvo mokami už atliktus darbus. Tad dėl to gyventojai nuostolio nepatyrė.

Tačiau jie turėjo mokėti kredito palūkanas ir už tą laikotarpį, kurio metu darbai nevyko.

"Prašiau Finansų ministerijos, kad atsižvelgtų, jog darbai nevyko ne dėl gyventojų kaltės, o rangovo bankroto, bet ši nesureagavo. Tad žmonės patyrė nuostolį. Žinoma, subrangovai patyrė daugiau žalos", – tvirtino direktorė.

Problemų atnaujinamų namų gyventojams pridarė ne tik įmonė "Šilo statyba", bet ir bendrovė "Vikosta". Pastaroji uostamiestyje renovavo du daugiabučius namus – Manto gatvės 75-ąjį ir Malūnininkų gatvės 1-ąjį. Įmonė taip pat kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo.

"Manto gatvės 75-ąjį namą taip pat administruojame mes. Darbai jame turėjo būti baigti praėjusių metų spalį, tačiau užsitęsė dėl tų pačių priežasčių. Vis dėlto renovacijos darbai į pabaigą artėja ir šiame name", – pasakojo direktorė.

Paliko be stogo

Bankrutavusi bendrovė "Šilo statyba" renovacijos darbus taip pat vykdė penkiuose namuose, kuriuos administruoja bendrovės "Mano būstas" įmonės.

Tris iš jų – Liepų gatvės 34-ąjį ir 44A bei Manto 18-ąjį – prižiūri "Danės būstas", du – Kauno gatvės 3-iąjį ir 15-ąjį – "Vėtrungės būstas".

Bendrovės "Mano būstas" atstovas Paulius Ugianskis pasakojo, kad Liepų gatvės 34-ajame name, bankrutavus įmonei "Šilo statyba", situacija buvo nepavydėtina. Pastato šildymo vamzdynai ir šilumos mazgas buvo išpjauti.

Beveik tokia pat situacija buvo ir Kauno gatvės 3-iajame name. Šildymo sistema išpjaustyta, nauja danga uždengta tik pusė stogo, dalis pastato sienų nebaigta šiltinti ir tinkuoti.

Kauno gatvės 15, Liepų gatvės 44A ir Manto gatvės 18 namuose problemų nekilo, nes darbai nebuvo pradėti.

P.Ugianskis pasakojo, kad namais, kuriuose nutraukti darbai dėl rangovo bankroto, pasirūpinta. Prasidėjus šildymo sezonui, visuose pastatuose buvo sutvarkyta šildymo sistema.

"Kad gyventojai nepatirtų žalos, samdėme antstolį, kuris užfiksavo, kiek darbų atlikta. Taip užtikrinta, kad bankrutavusi įmonė negautų daugiau pinigų nei atlikta darbų", – aiškino atstovas.

Išgelbėtų pakeitimai

Pasak P.Ugianskio, gavus pranešimą apie tai, jog bendrovės "Šilo statyba" vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ši nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, sutartys nutrauktos. Paskelbtas konkursas naujam rangovui surasti.

"Pasirašius sutartis, nauji rangovai nedelsiant ėmėsi darbų", – tvirtino atstovas.

P.Ugianskis pasakojo, kad šiuo metu Liepų gatvės 34-ajame name šildymas tiekiamas, šildymo sistemos rekonstrukcija baigta. Kauno gatvės 3-iojo namo šildymo sistema veikia. Naujas rangovas ketina iki birželio užbaigti pastato renovaciją.

Namams, kuriuose "Šilo statyba" nebuvo pradėjusi renovacijos darbų, rangovai jau išrinkti, sutartys pasirašytos.

P.Ugianskis tvirtino, kad norint išvengti tokių situacijų reikėtų keisti teisinį daugiabučių namų modernizavimo programos reglamentavimą, nustatant, kad bankrutuojant rangovui sutarties dalies ar jos visos vykdymą galėtų perimti bankrutuojančio rangovo subrangovas, jeigu šis buvo pasitelktas tai sutarties daliai įvykdyti rangos darbų pirkimo pradžioje.

Taip pat, P.Ugianskio teigimu, tokiais atvejais reikėtų trumpinti valstybės ir savivaldybių institucijoms taikomus terminus veiksmams atlikti.

"Be abejo, sudarant sutartį su rangovu, visais be išimties atvejais būtina įtraukti reikalavimą iki darbų pradžios pateikti sutarties įvykdymo garantiją. Tada, bendrovei bankrutavus, nekils problemų dėl darbų apmokėjimo – sumą padengs draudimas, o naują rangovą bus lengviau išrinkti", – komentavo atstovas.

Bankrutavusi įmonė "Šilo statyba" turėjo atnaujinti ir Nidos gatvės 40-ąjį namą. Darbai jame nebuvo pradėti. Šiuo metu jam taip pat jau yra nupirkti rangos darbai.

Klaipėda – tarp lyderių

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, panašių situacijų, kad renovacijos darbus vykdęs rangovas bankrutuotų jų neužbaigęs, kituose šalies miestuose nėra buvę.

Pasirodžius žiniai, kad renovaciją aštuoniuose namuose Klaipėdoje atlikusi įmonė "Šilo statyba" kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo, šios agentūros direktorius Valius Serbenta tvirtino, kad nuo bankroto niekas nėra apsaugotas.

Tokių dalykų nepavyks išspręsti ministro ar Vyriausybės nutarimu. Atskiros tvarkos, kuri palengvintų procedūras tokiais atvejais, taip pat nesukursi.

Renkantis rangovą renovacijai, patariama atidžiai išstudijuoti įmonės istoriją, darbus, paprašyti rekomendacijų. Pabrėžiama, kad tokios situacijos, į kurias pateko Klaipėdos namai, yra pavienės.

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2013 m. Klaipėdoje atnaujinta 40 daugiabučių.

Šiuo metu uostamiestyje renovuojami 84 namai. Lietuvoje – 881 daugiabutis.

"Vertinant Klaipėdą kitų šalies savivaldybių kontekste, galima tvirtinti, jog šiame mieste daugiabučių renovacijos procesai įsibėgėję gana sparčiai. Pagal atnaujintų daugiabučių skaičių šalyje Klaipėda yra penktoje vietoje – po Ignalinos, Vilniaus, Druskininkų ir Kauno", – tvirtino V.Serbenta.

Komentaras

Gediminas Onaitis

Ūkio viceministras

Mano žiniomis, renovacijos darbams įsigyti visada yra naudojamas mažiausios kainos pirkimo metodas, o pigiausios paslaugos visada turi žemesnės kokybės riziką. Perkant daugiabučių namų renovacijos darbus, įmanomas ir ekonominio naudingumo pirkimo būdas. Tokį pirkimą atlikti yra iš tiesų sudėtingiau, nes reikia specifinių žinių. Tačiau tai leistų pritraukti patikimesnius tiekėjus, kurie vengia pirkimų mažiausios kainos būdu, nes bijo susitepti reputaciją dėl prastos kokybės. Be to, pirkimas ekonominio naudingumo būdu reikštų, kad rangovai konkuruos dėl to, kas garantuos didesnį energijos sutaupymą. Todėl ateityje gyventojai patirtų mažiau išlaidų energijai, tokiu būdu laimėdami ne tik kokybės, bet ir finansiniu požiūriu. Toks pirkimo būdas nebūtinai reikštų ir didesnes pradines investicijas, nes rangovai būtų įpareigoti atsakingai įvertinti techninius sprendimus, atsisakant perteklinių priemonių. Trumpai tariant, tai leistų kokybės riziką visiškai perkelti rangovams, o būtent tokia situacija yra patraukli tikrai kvalifikuotiems ekspertams ir visiškai nepatraukli prastiems. Dar dirbdamas Energetikos ministerijoje inicijavau tokiu pat principu veikiančio renovacijos modelio taikymą viešųjų pastatų renovacijoje. Artimiausiu metu turėtų įvykti pirmieji viešųjų pastatų renovacijos pirkimai šiuo būdu. Užsienio ekspertų patirtis rodo, kad šio modelio taikymas turėtų tikrai pasiteisinti.