Po Jūros šventės – pagyros

Žada surengti aptarimą

Pirmieji atsiliepimai socialiniuose tinkluose pasirodė jau pirmąją šventės dieną, vėliau jų atsirado dar daugiau.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pats dalyvavo daugelyje renginių, bendravo su svečiais ir tikino, kad ne vieną dešimtmetį Jūros šventėje nematė tiek daug žmonių.

„Šventė tampa vis estetiškesnė, kultūringesnė, mačiau, kad žmonės mėgavosi renginiais. Pats žygiuodamas eisenoje ir dalyvaudamas renginiuose mačiau besišypsančius klaipėdiečius ir miesto svečius, tai byloja, kad šventė – gera, ir tai mus džiugina. Manau, artimiausiu metu aptarsime, kaip pasisekė surengti šią šventę, galbūt išgirsime apie tai, ką ne visi lankytojai matė. Esu tikras, kad gražiausias tradicijas reikia tęsti ir garsinti Klaipėdą. Šių metų mūsų išvyka į Vilnių, kurios metu pakvietėme vilniečius, gali tapti gera tradicija. Turime rodyti Klaipėdą kaip mūsų šalies vartus į pasaulį“, – kalbėjo meras.

Padėka: A. Vaitkus tikino tiek daug žmonių Jūros šventėje dar nematęs. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Šūktelėjo „Hände hoch!“

Vienas ryškiausių šios Jūros šventės renginių, kaip ir kasmet, buvo šventinė eisena, nustebinusi dalyvių gausa ir įmonių prisistatymo spalvingumu. Miesto meras A. Vaitkus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas vedė kelių tūkstančių dalyvių iš 60 įstaigų bei įmonių eiseną.

Paskui juos – jūrinę valstybę reprezentuojantys žmonės: jūrų kapitonai, uosto organizacijų ir įmonių darbuotojai.

Žiūrovai stebėjosi, kiek daug žmonių dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Klaipėdos universiteto kolona buvo itin marga, mat kartu su studentais, dėstytojais, mokslininkais, alumnais žygiavo būrys užsienio studentų iš 33 šalių.

Ištvermė: eisenos dalyviams teko džiuginti žiūrovus žygiuojant pusantros valandos. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Neabejotinai gausiausias buvo Vakarų laivų gamyklos darbuotojų būrys.

Pamatę tarp kitų tautų atstovų vokiečių kultūros draugijos narį trumpomis kelnėmis su petnešomis, vienas žiūrovų sušuko iš tarybinių filmų apie karą išmoktą frazę: „Hände hoch!“ Supratęs, kad šūkis adresuotas jam, trumpakelnis vyras nesutriko ir ekspromtu atsakė: „Ja ja, žinau, Hitler kaputt!“ Visi draugiškai nusikvatojo.

Jūrų dievas su marių mergele, žuvelės, jūros putos ir muilo burbulai, tinklai ant mašinų priminė senesnių laikų eisenas.

Iš automobilių sklido tranki muzika, eisenos dalyviai skandavo, šoko, plojo, mojavo vėliavėlėmis, vėduoklėmis, vėjo malūnėliais. Akys raibo nuo spalvų.

Nuostaba: jaunosios šokėjos vertė žiūrovus sulaikyti kvėpavimą. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Daug dėmesio praeičiai

Šiemet pirmosios 1934 m. vykusios Jūros šventės šūkis „Į jūrą visa Lietuva!“ buvo daug kartų atkartojamas.

Ieškojusiems praeities Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai sukūrė ekspoziciją, kurioje tilpo 18 metų Jūros šventės eisenas kūrusios menininkės Sofijos Kanaverskytės darbą įamžinanti paroda, meninė instaliacija ir filmas iš senųjų nuotraukų.

Ten pat buvo galima pamatyti „Balticum TV“ archyvinę vaizdo medžiagą apie nepriklausomybės pradžioje kurtas šventes.

Piliavietės konferencijų salė, kur vienu metu vyko šie renginiai, tapo atokvėpio nuo šurmulio oaze. Daugelis lankytojų išeidami dėkojo muziejui už puikų sumanymą.

Vardindami ryškiausius reginius, žmonės dažniausiai minėjo įspūdingo grožio šokančius fontanus ir tradicinių bei istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, dalijosi įspūdžiais iš vertikalaus šokio pasirodymų „Bolero“, aptarinėjo koncertus ir fejerverkus.

Laivai: „Dangės flotilė“ privertė pakilti Pilies tiltą. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Personažai: pasakų herojai – šventinės eisenos puošmena. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Jūros šventė nuo kitų didžiųjų renginių skiriasi tuo, kad kiekvienas joje gali rasti tai, kas jam labiausiai patinka.

Be mugės šventė – neįmanoma. Net tie, kurie nieko neperka, kelis kartus apžiūrėjo prekeivių palapines Danės, Tiltų ir Teatro gatvėse. Akys raibo nuo prekių gausos ir įvairovės.

Ne vienas šių metų Jūros šventės svečias atkreipė dėmesį į itin gerą dalyvių nuotaiką. Žmonės buvo atsipalaidavę, būta daug šypsenų ir smagių pašmaikštavimų.

Vienas vyras, prekiavęs žvėrienos produktais, gyrė dešras ir konservus. Moterėlė atidžiai klausėsi įmantrių gaminių derinių.

„Elniena su baravykais, stirniena su riešutais, – vardijo pardavėjas. O pamatęs, kad pirkėja jau suka šalin, pašmaikštavo: – Ir ko tik mes neturime. Ir ežiuko taukų turėjome, bet ką tik baigėme.“

Pasirinkimas: žvėrienos gaminių pardavėjai žavėjo ir prekėmis, ir humoro jausmu. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Nelaimių išvengti nepavyko

Apmaudu, bet šiemet nepavyko išvengti nelaimių. Šventės svečius sukrėtė šeštadienio popietę atsitikęs įvykis, kai iš atrakciono „Aštuonkojis“ iškrito ir susižalojo 59-erių vyras ir mažas berniukas.

Senelis buvo gydomas Reanimacijos skyriuje, o jo anūkui teko išgyventi operaciją, jo būklė nelaimės vakarą buvo vertinama kaip stabili. Pirmadienį jokių grėsmingų žinių apie sužeistųjų sveikatą jau negauta.

„Aštuonkojis“ buvo sustabdytas ir išjungtas. Jame lankęsi žmonės tikino, esą šis atrakcionas netinka mažiems vaikams, nes net suaugusieji sunkiai ištveria tokį smarkų sukimą.

Pareigūnams teko imtis tyrimo, jie net patys išbandė, ar tikrai apsaugos buvo nesandarios įrenginio veikimo metu. Sekmadienį, kai visi atrakcionai buvo išmontuoti ir išgabenti, tik „Aštuonkojis“ liko Kruizinių laivų terminale.

Kaip teigė miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė, kvalifikuoti specialistai vertins įrenginio saugumą.

Dar viena nelaimė įvyko šeštadienį prieš pat vidurnaktį. 1983 m. gimusi moteris iškrito iš prieplaukoje prišvartuoto laivo ant žemės ir susižalojo. Nukentėjusioji buvo skubiai išgabenta į ligoninę.

Kol kas tiksliai nėra žinoma, kodėl moteris iškrito, bet miesto policijos komisariate surinkta medžiaga, kuriame aiškinamasi dėl galbūt prieš ją pavartoto smurto.

Sausakimšoje Turgaus gatvėje sukinėjosi kišenvagiai. Dvi moterys, įtartos bandžiusios apvogti vyrą, buvo sulaikytos ir uždarytos į areštinę.

Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis, visose šventės zonose dirbo ne tik uniformuoti policininkai, bet ir Kriminalinės policijos pareigūnai, akylai stebėję aplinką ir stengęsi užkirsti kelią nusikaltimams.

Skausmas: „Aštuonkojis“ vyrui ir jo anūkui lėmė skaudžių sužalojimų. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Turės patarimų dėl eismo

Paprašytas įvertinti šių metų Jūros šventę D. Petraitis buvo lakoniškas: „Manau, iki vertinimo „puikiai“ pritrūko, bet buvo labai gerai. Man patiko žmonių nuotaika, atsipalaidavimas, geranoriškumas. Turime organizatoriams šiokių tokių pastabų dėl eismo organizavimo, jas išsprendus visiems bus patogiau.“

Ne pirmus metus po 21 val. pasukamas Pilies uostelio tiltelis buvo pasuktas ir juo žmonės nebegalėjo eiti į Kruizinių laivų terminalą. Policininkų nuomone, tai teisingas sprendimas, nes neliko grėsmės spūstyje nugarmėti į vandenį.

Mugės prekeiviai sulaukė policininkų pagyrų už tai, kad pasisamdė kvalifikuotus apsaugininkus ir taip užkirto kelią vagims pelnytis. Ankstesniais metais būtent prekeiviai nukentėdavo labiausiai.

D. Petraitis pasakojo, kad kai kurie šventės dalyviai stokojo budrumo. Didžiųjų koncertų metu ir penktadienį, ir šeštadienį buvo pasimetusių vaikų (penktadienį – du, šeštadienį – trys), pareigūnai gana greitai padėjo jiems susitikti su tėvais.

Ne visi saugojo savo daiktus, todėl atrakcionų zonoje iš kišenių žemyn skrido piniginės, telefonai. Linksmybės tęsėsi ir gerokai po antros valandos nakties, pareigūnams teko stabdyti atrakcionų darbą, nors norinčiųjų pasisupti eilės nemažėjo ir pasibaigus koncertams.

R. Bekėžienė įsitikinusi, kad kitais metais vertėtų labai aiškiai nustatyti renginių pradžios ir pabaigos laiką.

Išmonė: eisena šiemet buvo spalvinga ir linksma. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Koncertams nori kitos vietos

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė neslėpė jautriai reagavusi į socialiniuose tinkluose perskaitytus priekaištus.

Sekmadienį prapliupęs lietus sutrukdė paskutinį šventės renginį – 16 val. numatytas baigiamasis Jūros šventės koncertas. Nors jis neturėjo būti ilgas, bet liko nepadėkota visiems, prisidėjusiems rengiant šventę. Žiūrovai, ko gero, nebūtų susirinkę, o ir atlikėjai nenorėjo gadinti brangios aparatūros.

„Visa kita vyko ir pavyko taip, kaip planavome. Tiesa, penktadienio koncertas užsitęsė, nes muzikantams reikėjo susijungti savo aparatūrą, todėl programa vėlavo. Nepaisant to, iš žmonių vertinimo galime spręsti, kad jubiliejinė Jūros šventė buvo garsi, pilna muzikos, istorijos priminimų. Labai skaudu, kad įvyko nelaimė karuselėse. Šis įvykis verčia mus galvoti apie ateities renginius. Manau, ne tik mes, bet ir savivaldybės darbuotojai turės kalbėti su teritorijos, kurioje buvo sumontuotas lunaparkas, savininkais. Būtina apsaugoti šventės lankytojus. Tai – pamoka, kurios negalime nepaisyti“, – atvirai kalbėjo E. Šulskė.

Faktas: į didžiuosius koncertus atėjo daugiau žmonių nei apsilankydavo anksčiau. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Kalbėdama apie didžiuosius koncertus, ji teigė, kad Kruizinių laivų terminale siekiama populiariausių atlikėjų pasirodymų. Šiemet renkantis atlikėjus dalyvavo ir rėmėjai – Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai bei Ramūnas Zilnys, kuris trečius metus buvo koncertų šioje vietoje šeimininkas ir vedėjas.

E. Šulskė teigė, kad visa komanda nesigaili dėl atlikėjų pasirinkimo. Priekaištus, esą terminale pritrūko vietos žiūrovams, ji paaiškino tuo, jog koncertai pritraukė daugiau žmonių. Vyresnio amžiaus „Hiperbolės“ gerbėjai net prašėsi ant organizatorių pakylos.

Gali būti, kad kitais metais didieji koncertai iš Kruizinių laivų terminalo persikels į kitą vietą, kurios E. Šulskė kol kas neatskleidė.

Įspūdis: šių metų fontanų šou kėlė patriotinius jausmus ir stebino išmone. Vestos Jašinskaitės nuotr.