Pirmadienį Klaipėdos savivaldybėje pristatytas šis investicijų planas.

Rugpjūčio pradžioje didelės liūtys uostamiestyje buvo stipriai užtvindžiusios miesto gatves. Apsemtos buvo Herkaus Manto, Danės ir daugelis kitų gatvių tiek miesto centre, tiek gyvenamuosiuose kvartaluose.

Anot Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, statistika rodo, kad yra apie 7 proc. dienų per metus, kuomet dėl nepalankaus vėjo iš Baltijos jūros į Kuršių marias, o iš jų – į Danės upę, patenka itin didelis kiekis vandens. Upė išsilieja ir skęsta Danės gatvė.

„Šokas, kuris buvo, rudenį privertė susitikti ir kalbėti apie visą lietaus nuotekų sistemą Klaipėdos mieste. Per ketverius metus ne kartą kalbėjome, kad Klaipėdos mieste turint lietaus nuotekų sistemą, turime inventorizuotų apie pusę tinklų. Labai panašu į tai, kad 30 metų paviršinių nuotekų sistemos nebuvo nei modernizuojamos, nei tinklai tinkamai prižiūrimi“, – teigė A. Vaitkus.

„Į ateitį turime pasirengti trejų ketverių metų programą ir pagal tą programą yra numatyta, jei neklystu, apie 9 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos meras.

Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų sistema buvo perduota 2021 metais. Anot A. Vaitkaus, perduota inventorizuota dalis – apie 180 kilometrų tinklų, dar tiek pat nėra inventorizuota, tačiau savivaldybės Turto skyriui pavesta spartinti darbus. 

Lemia ir klimatas, ir sena infrastruktūra

Anot bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovo Benito Joniko, potvynius gatvėse lemia keletas priežasčių – klimato kata, seni nuotekų tinklai, daug metų nevykdytas modernizavimas, sumažėjęs žalių plotų kiekis mieste, kuomet dėl gausėjančio asfalto ploto vandeniui tiesiog nebėra kur susigerti.

B. Jonikas pateikė pavyzdį, jos esant intensyvioms liūtims per pralaidą prateka apie 7000 litrų vandens per sekundę, tad labai svarbu, kad pralaidos būtų kokybiškai įrengtos.

Pirmadienį vadovas savivaldybėje pristatė darbų planą iki 2027 metų. Tarp pirminių darbų – likusios dalies tinklų inventorizavimas, kadastrinių bylų parengimas.

„Antrasis planas – kasmet investuoti į rekonstrukciją blogos būklės tinklų, įmonė numačiusi apie 400 tūkstančių eurų investicijas kasmet. Tinklų būklė įvairi, kai kurie yra avarinės būklės, kai kurie prastos – suaugusios medžių šaknys, gruntas“, – sakė B. Jonikas.

Anot jo, esama kiemų, kur apskritai nėra nuotekų tinklų. Įvertinus tai numatoma kasmet investuoti apie 200 tūkstančių eurų jų įrengimui. Pirmieji įrengimo darbai jau pradėti, vyksta ir kai kurių gatvių paviršinių nuotekų tinklų projektavimas.

Viena problematiškiausių miesto vietų – viadukas ties Herkaus Manto gatve. Po juo esant liūtims pravažiuoti tampa neįmanoma. Anot B. Joniko, ši vieta yra apie 6,5 metro žemiau jūros lygio, tad suteka visas vanduo. Bendrovė ketina imtis sprendimų sutvarkyti šią vietą.

Vadovas pabrėžia, kad nuotekas svarbu ne tik tinkamai surinkti, bet ir jas išvalyti. Sąnašos išteka į Danės upę, Smetalę, Kuršių marias, Malūno tvenkinį, Kretainio upelį.

Kalbės su rajonu

Pasak B. Joniko, sistemingas gatvių valymas taip pat yra itin svarbu – nuo vandens surinkimo grotelių turi būti pašalinami lapai, pratekėjimas nebūtų apsunkintas. Ketinama stebėti gyvai lietaus paviršines nuotekas, įrengti daviklius, kad būtų galima stebėti, kokie srautai atiteka liūčių metu.

A. Vaitkaus teigimu, nemažai nuotekų į miestą atiteka iš Klaipėdos rajono, tad apie tai ketinama kalbėtis ir su rajono valdžia. „Klaipėdos vanduo“ rajone nėra atsakingas už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Sprendžiant potvynių problemą „Klaipėdos vanduo“ iki 2027 metų ketina investuoti 7 mln. eurų, dar du milijonus pridės Klaipėdos savivaldybė.

B. Joniko teigimu, už lietaus nuotekų tvarkymą pagal įstatymą moka juridiniai asmenys, kitais metais dėl investicijų bendrovėms mokestis, anot vadovo, gali kilti nežymiai – vienu ar dviem centais už kubinį metrą vandens.