Nusikaltimai vyko 23 metus
Prokuratūra pranešė, kad kunigui pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su vaikų išnaudojimu. Prokuratūros duomenimis, nusikaltimai vykdyti nuo 2002 iki 2025 metų.
Aiškėja, kad nukentėjusiais šioje byloje pripažinta 11 asmenų, kuriems nusikaltimų padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų.
„34 nusikalstamos veikos epizodai prieš vaikus, trukę net 23 metus. Tai nebėra tik „atskiri nederamo elgesio atvejai“. Tai yra ilgametė sisteminė aklumo, baimės ir tylėjimo kultūra, kurios auka tapo pati pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis – vaikai, atiduoti dvasininkų ugdymui“, – taip apie pedofilijos skandalą pasisakė Seimo narys V. Grubliauskas.
Bažnyčiai – 1,7 mln. eurų
Politikas klausė, kodėl valstybė privalo kasmet skirti milijoninį finansavimą organizacijai, kurios aplinkoje vyksta tokie kraupūs nusikaltimai?
„Jei religinė bendruomenė nesugeba užtikrinti visiškos vaikų apsaugos ir besąlygiško bendradarbiavimo su teisėsauga, valstybė turi teisę ir pareigą stabdyti finansavimą. Finansavimo realybė yra tokia – Katalikų bažnyčia yra valstybės dotacijų lyderė. Kasmetinė tiesioginė valstybės dotacija tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje sudaro 1,9 mln. eurų. Iš jų Lietuvos katalikų bažnyčiai atitenka net 1 751 tūkst. eurų“, – skaičius vardijo V. Grubliauskas.
Visos kitos šalies religinės bendruomenės (įskaitant stačiatikius, sentikius, liuteronus ir kt.) kartu sudėjus dalijasi 149 tūkst. eurų (7,85 proc. bendro biudžeto).
„Be tiesioginės valstybės dotacijos Lietuvos savivaldybės iš savo biudžetų skiria nemenkas papildomas lėšas bažnyčių parapijų infrastruktūrai. Tačiau pagal galiojančius susitarimus su Šventuoju Sostu Katalikų bažnyčia naudojasi išskirtinėmis lengvatomis – ji yra visiškai atleista nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, o tikinčiųjų aukos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu“, – priminė V. Grubliauskas.
Laikas, kai dvasinis rangas garantavo teisinį ir finansinį neliečiamumą, turi baigtis.
Pasak politiko, šie skaičiai įrodo, kad Katalikų bažnyčios infrastruktūra ir veikla yra subsidijuojama Lietuvos valstybės.
„Todėl mes, kaip tautos atstovai, turime ne tik moralinę teisę, bet ir teisinį įsipareigojimą kontroliuoti, kad šie pinigai netaptų skydu nusikaltėliams slėpti. Reikalingos įstatymines pataisos ir kontrolės mechanizmas“, – pabrėžė V. Grubliauskas.
Seimo narys siūlė stabdyti finansavimą bažnyčiai, jei ji nebendradarbiauja su teisėsauga.
„Jei atliekant ikiteisminį tyrimą nustatoma, kad vyskupija ar konkreti parapija vilkina informacijos teikimą, bando nusikaltimus spręsti tik vidiniais Kanonų teisės procesais arba perkėlinėja įtariamus asmenis – valstybės dotacijos ir savivaldybių parama tai vyskupijai stabdoma nedelsiant“, – siūlė politikas.
Turėtų būti tikrinami
V. Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad su nepilnamečiais bažnyčiose dirbantys dvasininkai nėra tikrinami Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registre.
„Būtina privaloma patikra registre. Religinės bendruomenės privalo atverti savo sielovados, sekmadieninių mokyklų ir stovyklų darbuotojų sąrašus. Visi asmenys, dirbantys su vaikais, privalo būti patikrinti Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registre – lygiai taip pat, kaip tikrinami visų mokyklų mokytojai“, – siūlė V. Grubliauskas.
Taip pat priminta ir finansinė atsakomybė nukentėjusiesiems.
„Bažnyčia privalo prisiimti visišką civilinę atsakomybę ir iš savo vidinių išteklių padengti visas aukų psichologinės reabilitacijos bei gydymo išlaidas. Valstybės biudžetas neturi mokėti už sistemos padarytas žaizdas. Laikas, kai dvasinis rangas garantavo teisinį ir finansinį neliečiamumą, turi baigtis. Jeigu Bažnyčia nori gauti mokesčių mokėtojų dotaciją ir paramą, ji privalo pradėti gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, – akcentavo V. Grubliauskas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)