Po rekonstrukcijos laivas tapo beverčiu daiktu

Taupus požiūris į techninius dokumentus Klaipėdoje rekonstruotą žvejybos laivą pavertė beverčiu daiktu ir jo savininkui pridarė nuostolių.

Leido areštuoti dalį turto

Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo iš Klaipėdoje esančios T. Areškevičiaus individualios žvejybos įmonės sugrąžinti pinigus už laivo rekonstravimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rugpjūčio 5 d. neskundžiama nutartimi atmetė šios individualios įmonės skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų šių metų birželio 16 d. nutarties. Ja buvo priimtas sprendimas areštuoti minėtos individualios įmonės turto už 64 tūkst. 878 eurus.

Individuali įmonė laikėsi nuostatos, kad birželio 16 d. nutartis dėl arešto iš viso negalėjo būti priimta, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra tik šiemet gegužės 15 d. paprašė per 60 dienų sugrąžinti 64 tūkst. 878 eurų sumą. Todėl birželio 16 d., kai priimtas sprendimas areštuoti turtą, dviejų mėnesių terminas nebuvęs suėjęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas to nelaikė rimtu argumentu. Jis sutiko, kad nepritaikius turto arešto iškiltų grėsmė nesusigrąžinti ES paramos lėšų.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą priteisti iš T. Areškevičiaus individualios įmonės 64 tūkst. 878 eurus skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios pradėtos skaičiuoti šiemet nuo liepos 15 d.

Dėl to sprendimo dar nėra, nes teismo posėdis dar nevyko.

Nepripažino laivo modernizavimo

T. Areškevičiaus individuali įmonė, pasinaudodama Lietuvos žuvininkystės fondo lėšomis, parengė projektą ir dar 2015 m. nusprendė susiremontuoti žvejybos laivą „Banginis KL 4330“. Jo remontas, kaip matyti iš kitų teismo bylų, vyko nuo 2015 m. gegužės pagal sutartį su Klaipėdoje esančia bendrove „Kojora“.

Viskas vyko lyg ir tvarkingai. 2015 m. baigiantis buvo pasirašyti darbų priėmimo aktai, per kelias sąskaitas sumokėti pinigai už rekonstrukciją.

Lyg žaibas iš giedro dangaus tapo tai, kad 2016 m. vasarį Lietuvos saugios laivybos administracija atsisakė pripažinti laivo modernizavimo procesą. Konstatuota, kad laivas modernizuotas ne pagal techninį projektą, o pagal bendro vaizdo brėžinius.

Netrukus dar vienas smūgis buvo tai, kad Žuvininkystės tarnyba nurodė, jog laivui negalinti išduoti plaukiojimo liudijimo, nes pasikeitė jo dydis ir klasė. Praplatinus laivą jis tapo didesnis, išaugo jo pajėgumas, o žvejybos įmonė neturi papildomų pajėgumų.

Retas atvejis, kad po rekonstrukcijos laivas taptų nebetinkamas naudoti. Tai, kad laivas nebenaudojamas, ir tapo pretekstu Nacionalinei mokėjimo agentūrai susigrąžinti jo rekonstrukcijai skirtą paramą.

Tačiau pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymą žvejybos laivas „Banginis KL 4330“ tebėra Baltijos jūros priekrantės žvejojančių laivų sąraše.

Vyko bylinėjimosi procesas

Laivo „Banginis“ savininkė kitose bylose buvo nurodžiusi, kad rangovas be jo žinios praplatinęs laivo denį.

Rangovas taip pat kaltintas, kad laivo modernizaciją atlikęs be darbų projekto ir brėžinių, kurie nebuvę suderinti su tuomet dar veikusia Lietuvos saugios laivybos administracija.

Jis buvo nurodęs, jog dėl to negavo 96 tūkst. 828 eurų pajamų iš žvejybos ir patyrė 137 tūkst. 427 eurus tiesioginių nuostolių.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė iš „Kojoros“ 68 tūkst. eurų nuostolių atlyginimą T. Areškevičiaus įmonei.

Klaipėdos apygardos teismas pripažino – dėl to, jog laivas tapo nebetinkamas eksploatuoti, kaltė lygiomis dalimis priklausanti ir užsakovui ir laivo rekonstrukciją vykdžiusiai bendrovei. Pastaroji negalėjusi vykdyti laivo rekonstrukcijos be techninio projekto, o techninį projektą turėjęs pateikti laivo rekonstrukcijos užsakovas.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tą sprendimą panaikino. Motyvuota, kad rangovas niekuo dėtas, nes pati užsakovė nepateikė laivo remonto techninio projekto. Atmestas teiginys, kad rangovas savo nuožiūra galėjo praplatinti laivo denį, nes darbai dėl denio praplatinimo buvę priimti ir užsakovas rangovui jokių pretenzijų nereiškęs. Jos iškilusios vėliau, kai valstybės tarnybos nepripažino laivo modernizavimo. Lietuvos aukščiausiasis teismas neskundžiama nutartimi priėmė T. Areškevičiaus įmonei nepalankų sprendimą – jis paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. T. Areškevičiaus individualiai įmonei nusiųstas prašymas pateikti komentarą, bet atsakymo negauta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kisa

Kisa portretas
Lengva apkaltinti zveja

Lifas

Lifas portretas
kas po kiek

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
Reikėjo laiku susitvarkyti dokumentus ir dirbti,o ne girtuokliauti ir kitus kaltinti.Durniui taip ir reikia.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių