Prašo atlyginti žalą

Praėjus daugiau nei savaitei po miestą paralyžiavusio potvynio, miestiečiai iki dabar suka galvą, kas turėtų kompensuoti jų patirtus nuostolius.

Tik tie, kurie savo automobilius buvo apsidraudę Kasko draudimu, jau gavo išmokas.

Klaipėdos savivaldybė, paraginusi miestiečius teikti prašymus dėl kompensacijų, gavo 4 paraiškas.

Pirmasis prašymą pateikęs gyventojas miesto valdžios prašo padengti potvynio padarytą žalą, tačiau žmogus neįvardija žalos sumos, tik laiške išdėsto aplinkybes, kuomet buvo apsemtas jo kieme paliktas automobilis, ir pridėjo nuotraukų.

"Kitas gyventojas labai konkrečiai nurodo patyręs 150 eurų žalą. Vairuotojas tokią pinigų sumą išleido džiovindamas apsemtą automobilį. Dar vienas pilietis prašo iš dalies kompensuoti apie 600–700 eurų patirtą žalą, nes automobilis buvo apsemtas, o žmogus mėgino jį įjungti. Dėl to variklis patyrė hidrosmūgį", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Įstrigo gelbėdama gyvybes

Ketvirtoji prašymą miesto valdžiai pateikusi moteris pasakojo aplinkybes, su kuriomis jai teko susidurti lapkričio 13-osios rytą.

Žydų bendruomenės narė tą rytą turėjo išvežioti maistą pietinėje miesto dalyje gyvenantiems bendruomenės nariams.

Moteris, įvažiavusi į apsemtą daugiabučio kiemą, sustojo. Toliau ji nedrįso važiuoti. Tačiau automobilis įstrigo taip, kad jo nebeįmanoma buvo apsukti.

"Mašina užvažiavo ant šaligatvio, atgal nebegalėjo judėti, nes iš galo buvo kiti automobiliai. Pareiškėja nurodo, kad dėl tokių aplinkybių kilo grėsmė kitiems piliečiams, kurie tuo metu laukė maisto. Dalis žmonių, kuriais ji rūpinasi, serga cukriniu diabetu ir, negavę maisto, gali patirti diabetinę komą", – pasakojo A.Kačalinas.

Moteriškė turėjo kviesti įmonės, kuri išvežioja maistą, kitą automobilį. Už šias paslaugas įmonei teko mokėti.

Taip pat teko samdyti techninės pagalbos vežtuvą įstrigusiai mašinai išgabenti. Tai atsiėjo 30 eurų, o įmonės, išvežiojančios maistą, paslaugos kainavo 60 eurų.

Iš viso moteris prašo padengti 90 eurų sumą.

Rezervo fondas turi ribas

Įstatymas savivaldybėms iš esmės nedraudžia iš dalies kompensuoti gyventojų patirtus nuostolius.

Tačiau ar realiai pasibeldus į miesto valdžios duris klaipėdietis galėtų tikėtis kompensacijos dėl potvynio?

"Lėšos turėtų būti skirtos iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo. Dėl stichinių nelaimių, nenugalimos jėgos atvejais ir tais atvejais, kai nėra savivaldybės kaltės, galima būtų kompensuoti dalies žalos padengimą. Tik klausimas – kiek tokių prašymų būtų pateikta? Juk rezervo fondas – ne guminis", – samprotavo savivaldybės teisininkas.

Tačiau savivaldybės dosnumas turi ribas. Jei paaiškėtų, jog žmogus reikalauja visiško nuostolių padengimo, tuomet jau tektų įrodinėti, kas kaltas dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Kiemus turi prižiūrėti patys gyventojai

"Pavyzdžiui, automobilis buvo paliktas kieme, o paaiškėtų, kad jį apsėmė dėl to, kad kiemas nebuvo valomas. Kiemus turi prižiūrėti patys gyventojai, tai yra bendrijos arba namo administratoriai. Tuomet atsakomybė lyg ir tektų administratoriui. Viskas priklausys nuo priežasčių. O jas turės įvardyti nepriklausomas ekspertas, kurio atrankos konkursą skelbs savivaldybė", – aiškino savivaldybės teisininkas.

Panašu, kad garsiai potvynio priežastys bus įvardytos tik vėliau. Tačiau ginče dėl to, kas turėtų kompensuoti nuostolius, gali paaiškėti net tai, kad pats žmogus kaltas dėl jį ištikusios nelaimės.

"Pavyzdys – žmogus, aiškiai matydamas, kad gatvė apsemta, vis tiek ja važiavo. Tai reiškia, kad jis pats priėmė sprendimą. Arba matydamas, kad automobilis yra apsemtas, pats žmogus įjungė variklį ir taip jam pakenkė", – tikino A.Kačalinas.

Oficialiai į gyventojų paklausimus privalu atsakyti per 20 dienų. Ar taip sparčiai pavyks išnagrinėti prašymus, neaišku.

Plaukia prašymai

O štai draudimo bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvos filialo duomenimis, per savaitę įmonei paraiškas dėl žalų atlyginimo pateikė 100 klaipėdiečių.

"Dėl lapkričio 13 dieną Klaipėdą skandinusio potvynio iš klientų sulaukėme 100 kreipinių, o patirtų nuostolių atlyginimui rezervavome 100 tūkst. eurų. Vidutinė žalos suma siekia 1 tūkst. eurų. Daliai klientų jau net atlyginome patirtus nuostolius, o kitiems – dar tikslinamos tiek įvykių detalės, tiek žalų sumos", – tikino Audrius Pilčicas, Europos bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius

Daugiausiai į kompaniją kreipėsi uostamiesčio gyventojų, kurių gyvenamąsias patalpas ir rūsius dėl gausių kritulių užliejo vanduo.

"Taip pat gauti pranešimai apie patirtus nuostolius dėl užkritusių objektų ir nuvirtusio reklaminio stendo. Esame sulaukę kreipinių iš vairuotojų atlyginti žalas dėl užlietų transporto priemonių, kurias ištiko hidrosmūgiai. Kol kas po vakarykščio potvynio Klaipėdos rajone registravome keletą klientų kreipinių, o patirtų žalų sumos dar tikslinamos. Tačiau, kaip rodo įprasta praktika, per artimiausias savaites tokių kreipinių skaičius ir patirti nuostoliai gali gerokai padidėti", – aiškino A.Pilčicas.

Upė kelia riziką?

O štai užvakar su vandens stichija kovoję sodų bendrijos "Pakrantė" gyventojai prasitaria, jog pirmi pokalbiai su draudimo kompanijomis nebuvo itin malonūs.

Priemiesčiu tapusi sodų bendrija, pasirodo, draudikų akimis gali būti įvardinta kaip rizikinga teritorija.

Prieš 13 metų sodų bendrijoje namus įsigijęs Mindaugas Raila tikino antrąkart buvęs apsemtas vandens.

"2005 metų rugpjūtį buvau ką tik įsigijęs namą, vos spėjau įsikelti, po trijų savaičių lūžo pylimas ir visus mus apsėmė. Tą kartą nebuvau spėjęs net apsidrausti namų. Teko iš naujo viską remontuoti", – pasakojo vyras.

Sodų bendrijos Šermukšnių gatvėje įsikūręs M.Raila atkreipė dėmesį į tai, jog paklausioje vietoje esančios sodybos draudikų akimis gali būti bevertis turtas.

"Po 2005-ųjų potvynio niekaip negalėjau rasti draudimo kompanijos, kuri sutiktų apdrausti sodybą. Buvo aiškinama, kad tai rizikinga teritorija. Esą bent vienas potvynis per 10 metų pasitaikė, vadinasi, draudikai nekiš čia nosies. Apėjau visas kompanijas, tačiau namą sutiko drausti tik "Lietuvos draudimas", – stebėjosi gyventojas.

Pirčių nenori drausti

Dėl liūties, užpraėjusį pirmadienį paskandinusios Klaipėdą, "Lietuvos draudimas" yra registravęs 126 žalas. Joms atlyginti rezervuota beveik 90 tūkst. eurų.

"Šios savaitės liūtis Klaipėdoje ir potvynis Kretingos rajone sukėlė žalą 43 mūsų klientams. Jų labai preliminarūs nuostoliai siekia 25 tūkst. eurų, bet, ko gero, didės, kai bus galima tinkamai įvertinti padarytą vandens žalą", – tikino Ingrida Žaltauskaitė, draudimo kompanijos komunikacijos vadovė.

I.Žaltauskaitė paaiškino, jog potvynis yra draudžiamasis įvykis.

"Jei potvynis atsitinka vieną kartą per 10 metų, kaip šiuo atveju Kretingoje, tuomet laikoma, kad tai yra staiga ir netikėtai įvykusi gamtos stichija, nuo kurios padarinių draudžiame. Nedraudžiame potvynio žalų tuose regionuose, daugiausiai Šilutės rajone, kur jis kartojasi kiekvienais metais ar net po kelis kartus. Taigi tose vietovėse potvynis yra nuolatinis reiškinys ir nėra draudžiamas. Liūtis yra tuomet, kai per 12 valandų ar mažiau iškrinta gausus kritulių kiekis – 15 mm ir daugiau. Tokiais atvejais įvykis pripažįstamas liūties žala ir nuostoliai yra atlyginami", – situaciją komentavo I.Žaltauskaitė.

Kretingos kavinės "Vienkiemis" vadovė Jolanda Šoblinskienė tikino, kad lankytojams patrauklioje vietoje įsikūręs kaimo turizmo kompleksas draudikams atrodo itin rizikingas objektas.

"Draudikai nenori drausti teritorijos ir kiemo inventoriaus, nedraudžia poilsio namelių, kurie yra nendrių stogais. Apdraudė tik vieną, ne šiaudiniu stogu. Jie suskaičiavo, kiek potvynių yra buvę, kiek gaisrų. Viešbučio pastatą tik antri metai esame apdraudę, kaip ir karčemą. Pirtį tik šiais metais apdraudėme, o anksčiau tiek metų negalėjome apdrausti", – tikino moteris.

Namas prie vandens nedomins?

Ar tai gali reikšti, kad arti vandens telkinių noriai kūręsi žmonės iš tiesų dabar turi rimtų nuogąstavimų dėl nekilnojamojo turto vertės kritimo?

"Be abejonės, taip. Tai daro įtaką nekilnojamojo turto vertei. Geodezijos įmonės gali įvertinti, kurios teritorijos gali būti rizikingos. Mūsų įmonė pagal geodezinius dokumentus mato, kurios teritorijos yra pažymėtos kaip užliejamos. Tokių teritorijų sėkmingas naudojimas iš dalies priklauso ir nuo valdžios pastangų ja rūpinantis. Polderių sistema, apsauginių pylimų tvirtinimas, vandens kanalų sistemos – tuo turėtų būti rūpinamasi", – tikino nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.

Jis prisiminė, kaip prieš keletą metų skendo visa Dangės upės pakrantė. Vanduo buvo pasiekęs net Žolynų gatvėje esančius kotedžus.

"Visa tai nekilnojamojo turto vertei daro įtaką. Po tokių gamtos stichijų aišku, jog tokioje teritorijoje niekas negali būti garantuotas, kad bus saugus. Atvažiavęs pirkėjas tikrai įvertins ne tik išskirtinę teritoriją, bet ir rizikas. O kalbant apie būsimų statybų perspektyvas, reikia situaciją vertinti kompleksiškai. Aš manyčiau, kad uostamiesčio prieigų klausimą reikia spręsti ir situaciją vertinti teritorijos priklausomybės miestui aspektu", – pastebėjo A.Bružas.

Patyrė 1,5 karto daugiau nuostolių

Lietuvos verslas dėl gamtos stichijų šiemet nukentėjo kaip niekad smarkiai. Draudikų vertinimu, audros, žaibai bei šalį atkakliai skandinusios liūtys šiemet palietė beveik 74 proc. daugiau įmonių nei pernai per vienuolika mėnesių, o jų bendri patirti nuostoliai išaugo net 1,5 karto ir viršijo  350 tūkst. eurų.

„Verslas išgyveno tiesiogine to žodžio prasme itin audringus metus, nors pati metų pradžia nieko panašaus nežadėjo. Ji, priešingai, buvo kur kas ramesnė nei praėjusiųjų, tačiau vasara su liūtimis, audromis ir kritulių gausa iš tiesų padarė daug nuostolių. Nuo vėjo, lietaus, žaibų, kentėjo ir nekilnojamas turtas, ir technika“, – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

M. E. Goliančikas išskiria du miestus, kuriuos gamtos jėgos šiemet palietė ypač ryškiai: tai du kartus, birželio pabaigoje ir liepos viduryje šiemet smarkiai skendęs Vilnius ir lapkritį įspūdingai apsemta Klaipėda.

„Klimato svyravimus pradedame jausti vis labiau. Šių metų pavyzdys rodo, kad nors nemalonių netikėtumų daugiausiai įvyksta šiltuoju metų laiku, tačiau lapkritį apsemta ir paralyžiuota Klaipėda signalizuoja, kad tokiems įvykiams turėtume būti kuo geriau pasiruošę: sekti orų prognozes, nelaikyti rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose vertingų daiktų arba juos išsinešti gresiant stichijai, nuolat tikrinti konstrukcijų, izoliacijos patikimumą. Vertėtų apsirūpinti ir paprasčiausiais guminiais botais, kad bent galėtumėt nesušlapę išeiti iš namų“, – sakė M. E. Goliančikas. 

Vien per tris šių metų vasaros mėnesius įvyko 70 proc. visų metų įvykių, kuriuos nulėmė gamtos stichijos. Tuo tarpu pernai įvykių gausa išsiskyrė nebent birželis. Šiemet didžiausios žalos taip pat fiksuotos vasarą, jos didesnės nei pernykštės.

„Vasarą šiuo požiūriu situacija buvo pati sudėtingiausia. Daugiausia nuostolių padarė lietus ir vėjas. Nuplėšti gamybinių pastatų ar sandėlių stogai, nuo liūčių permirkusios sienos, užlietos patalpos, nepataisomai sugadinta technika. Dėl elektros įtampos svyravimų gedo prietaisai, kasos aparatai“, – dažniausias žalas vardijo M. E. Goliančikas.

Draudikų teigimu, gamtos stichijų grėsmę verslas ima vertinti kaip labai realią ir ši tendencija su laiku tik stiprės.