Keturias valandas policijos laukusiai jaunai keturių vaikų mamai pagalba taip ir nebuvo suteikta. Per tą laiką, kol pareigūnai važiavo, už smurtą prieš žmoną jau nuteistas, bet laisvėje vis dar buvęs sutuoktinis ją sadistiškai nukankino.

Aukai neleido kvėpuoti

Vasario 11-ąją Dituvos sodų masyve gyvenančioje šeimoje įvyko tragedija. Nuo patirto žiauraus ir iškrypėliško smurto mirė 33 metų keturių mažų vaikų mama Laura V.

Įtariamasis – jos 37 metų sutuoktinis. Moteris mirė nuo uždusimo, ji buvo žiauriai mušama, užspausti jos kvėpavimo takai, žeminančiai ir žiauriai užkimšęs burną vyras neleido aukai kvėpuoti.

Tai buvo paskutinis kartas, kai vyras ją negailestingai kankino. Tačiau iš tiesų smurtas tęsėsi ne vienus metus.

Bene prieš metus sutuoktinio pastumta moteris susilaužė ranką, o prieš porą metų vyras buvo suknežinęs jai žandikaulį.

Laura V. laukė vasario 12-osios. Tądien turėjo įsiteisėti teismo sprendimas įkalinti Povilą V. už smurtą prieš žmoną (pavardė neskelbiama saugant šios šeimos vaikus nuo žalingo informacijos poveikio). Už grotų jis turėjo praleisti pustrečių metų.

Iki tol teismas buvo įpareigojęs Povilą V. nesiartinti prie namų, kuriuose gyveno šeima.

Tikėjosi pagalbos po valandos

Vasario 11-ąją 18.38 val. Laura V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Užfiksuotą moters pagalbos prašymą dabar bando įvertinti policijos Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai.

– Gal galėtumėte su Gargždų policijos komisariatu sujungti?

– Kas nutiko?

– Vyras, kuris negali grįžti namo, grįžo. Jam buvo uždrausta lankytis namuose.

– Smurtavo prieš jus dabar?

– Šiuo metu ne, bet grįžo ir yra išgėręs. Bijau aš jo.

– Teismo sprendimas yra?

– Taip, teismo sprendimas yra nesilankyti.

– Yra mažamečių?

– Yra mažamečių. Būtų gerai, kad atvažiuotų policijos pareigūnai, nes aš jo bijau. Šiuo metu jis yra išgėręs ir...

– Informuojame pareigūnus, laukit.

– Už kiek laiko, nežinot? Bet per valandą bus?

– Taip.

– Supratau, lauksiu. Ačiū labai.

Laura V. kalbėjo ramiu, tačiau kupinu baimės balsu. Jos brolis įsitikinęs, kad smurtautojas galėjo būti visai netoli, todėl sesuo stengėsi neparodyti didelio susijaudinimo.

Bijojo priešintis ir skųstis

Nei po valandos, nei po poros, trijų ar keturių policija į Dituvos soduose esantį namą neatvažiavo. Pareigūnai ten pasirodė tik tada, kai apie sesers mirtį pranešė Lauros V. brolis Rytis Urbanavičius.

21.20 val. iš Lauros V. telefono į Bendrąjį pagalbos centrą skambino jos vyras.

– Labas vakaras.

– Ponia, norėčiau žinoti, gal būtų galima su Gargždų policija.

– Kas atsitiko?

– Nu, kaip pasakyt, čia ne aš, tiksliau, klausti nori žmona, bet jinai nedrįsta.

– Patikslinkit, kas per klausimas?

– Dėl, nu, paprasčiausiai dėl teismų.

– Turit kur užsirašyt numerį tą?

– Taip.

– 8 46 354 113.

– Ačiū už, už išsamų. Gero vakaro jums.

Kokiu klausimu apie teismus norėjo kalbėti Povilas V. ar jo žmona Laura, galima tik spėlioti.

Per penkerius metus Povilas V. buvo penkis kartus nuteistas už smurtą prieš sutuoktinę. Tačiau dažniausiai šiuos sprendimus apskųsdavo nukentėjusioji. Ji prašydavo neskirti vyrui realios laisvės atėmimo bausmės ir neatimti teisės gyventi jų namuose.

„Sesuo tai darydavo iš baimės. Ji buvo taip įbauginta, kad bijodavo gintis ir net mums pasisakyti. Nežinau, ką ji planavo, bet tikrai žinau, kad ji kaip išsigelbėjimo laukė dienos, kada jį išveš atlikti bausmės. Manau, ir tą vakarą ji tikėjosi, kad iškęs, kol atvažiuos policija“, – kalbėjo nužudytosios brolis.

Prabilo apie išėjusią žmoną

Vėlų vasario 11-osios vakarą jam paskambino Povilo V. sesuo ir pranešė, kad šis telefonu nerišliai kalbėjo apie išėjusią žmoną.

Surinkęs sesers telefono numerį vyras išgirdo Povilo V. balsą. Šis kažką nerišliai vapėjo, o galiausiai pasakė: „Jei gali, atvažiuok“.

Žinodamas apie nuolat smurtą kenčiančią seserį, R.Urbanavičius nuvažiavo pažiūrėti, kas atsitiko, ir rado ją nebegyvą.

Povilas V. sėdėjo ant sofos ir toliau gėrė.

Nors buvo smarkiai apgirtęs, vyras bandė paslėpti įkalčius, imitavo nelaimingą atsitikimą.

Gresia didžiulis ieškinys

„Akivaizdu, kad kažkas dėl šios tragedijos kaltas. Turime viską nuodugniai išsiaiškinti. Kol kas galime tik apgailestauti“, – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai netrukus baigs tarnybinį patikrinimą ir turės nedviprasmiškai atsakyti, kas tinkamai neatliko pareigos apsaugoti nuo nuteisto smurtautojo pagalbos prašiusią moterį.

Tai ne tik tarnybos garbės reikalas. Jei pareigūnai pripažins, kad yra kalti dėl tragedijos, Policijos departamentui gali tekti pakratyti kišenę, kuri ir taip yra kiaura.

Nužudytosios artimieji yra nusiteikę bylinėtis ir pareikšti nemenką civilinį ieškinį patirtai turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.

Gelbėjo kitą smurto auką

Dabar svarbu išsiaiškinti, ar iš Lauros V. kalbos buvo galima suprasti apie grėsmę jos gyvybei.

Policijos budėtojai patys su pagalbos prašiusia moterimi tądien nebendravo. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai Lauros V. pranešimą prilygino žemiausiai policijos reagavimo skalės – C kategorijai. Tad pareigūnai turėjo atvykti per valandą.

Tuo pačiu metu, kai Dituvoje gyvenusi moteris kvietėsi pagalbą, iš Gargždų į Priekulės pusę buvo išvykęs patrulių ekipažas. Viename pamario kaimelyje jie tramdė kitą smurtautoją, vežė jį į Klaipėdos rajono policijos komisariatą bei formino dokumentus, todėl užtruko.

Pareigūnai aiškinasi, kodėl į Dituvą nebuvo pasiųsti policininkai iš Klaipėdos.

Po šios tragedijos šalia didžiausių Klaipėdos rajono gyvenviečių nuolat patruliuoja uostamiesčio pareigūnai.

Telefonas buvo išjungtas

Kol tarnybinis patikrinimas nebaigtas, uostamiesčio policijos Vidaus tyrimų tarnybos vadovas Gediminas Savickas nenori atskleisti jo detalių ir galimos baigties, tačiau neslepia, kad kaltieji tikrai bus nubausti.

„Šiandien jau aišku, kad policininkai tris kartus bandė prisiskambinti telefonu, kuriuo kviesta pagalba, nes nebuvo tiksliai žinoma, kur ta moteris gyvena. Visus tris kartus prisiskambinti nepavyko, telefonas buvo išjungtas“, – tikino G.Savickas.

Nužudytosios brolis įsitikinęs, kad sesuo ne vieną kartą skambino policijai. Pirmąjį kartą ji surinko Bendrojo pagalbos centro numerį, o vėliau skambino tiesiai į Gargžduose esantį Policijos komisariatą.

„Netiesa, kad policija nežinojo, kur reikia važiuoti. Kai paskambinau pranešti apie jos nužudymą, mane sujungė su policijos ekipažu. Aš dar nebaigiau kalbėti, kai, išgirdę sesers pavardę, pareigūnai pasakė, kad puikiai žino šią vietą. Policija čia lankydavosi dažnai“, – savo argumentus dėstė R.Urbanavičius.

Žmoną mušdavo tylėdamas

„Nors sesuo pareiškimuose rašydavo, kad vyras išlaiko šeimą, todėl prašo jo neįkalinti, tai buvo visiška netiesa. Tai ji išlaikė šeimą. Iki paskutinių vaikų gimimo ji dirbo buhaltere gal aštuoniose ar devyniose įmonėse, todėl daug uždirbo. O kai gimė dvynukai, net būdama vaiko priežiūros atostogose ji tvarkė vienos įmonės dokumentus. Kadangi augindama vaikus oficialiai negalėjo dirbti, buhalteriu įformintas buvo jos vyras, bet realiai šis nieko nedirbo. Mes radome banko išrašą, kuris įrodo, kad visus šeimos pinigus uždirbo būtent ji“, – pasakojo nužudytosios brolis.

Apie svainį vyras yra pačios blogiausios nuomonės. Vienoje darbovietėje ilgiau nei porą mėnesių neišbūdavęs Povilas V. buvo prasto būdo.

Laura V. broliui yra pasakojusi, kad sutuoktinis mušdavo ją be jokio preteksto ar argumento. Tiesiog pažiūrėdavo pabalusiomis akimis ir nieko netardamas imdavo ją mušti bei spardyti.

„Kai sausio 28 dieną teismas dar kartą vyrą nuteisė kalėti dvejus su puse metų, jį turėjo suimti teismo salėje ir išvežti, o ne paleisti į laisvę ir duoti jam dar 20 dienų siautėti. Kodėl teismai neatsižvelgė, kad jis iki pažinties su mano seserimi du kartus sėdėjo kalėjime už smurtą prieš žmones. Mano žiniomis, kartą nuo jo nukentėjo ir invalidais tapo du seneliai. Manau, jis tokio elgesio išmoko dar vaikystėje, kai augo vaikų namuose, nes liko našlaičiu dar mažas“, – svarstė R.Urbanavičius.

Ketverių berniuką ir penkerių metų mergaitę auginantis R.Urbanavičius dabar tapo tėčiu ir nužudytos sesers mažyliams. Šeima ėmėsi globoti našlaičiais tapusius šešerių metų berniuką, pusketvirtų mergaitę bei poros metukų dvynukus – mergaitę ir berniuką.