Turistai pliaže užfiksavo vieną nedidelį krabą, kitas gyvis – gerokai įspūdingesnių gabaritų.

"Manęs jau teiravosi nacionalinis parkas, kokie tai krabai. Iš nuotraukų spėju, kad tas didesnis krabas yra invazinės rūšies. O antrasis, kuris mažesnis, gali būti, jog tai Europos žaliasis arba dar vadinamas pakrantės krabu. Tačiau jei tas krabas yra Atlanto vandenyno gyventojas, jis neturėtų būti laikomas invaziniu. Populiacijų pasislinkimai nėra invazija", – tikino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Nuotraukose užfiksuotas didesnio dydžio gyvūnas, pasak R.Dailidės, turėtų būti gauruotažnyplis krabas.

"Invazine rūšimi laikoma tokia rūšis, kuri atkeliauja iš visiškai kitos teritorijos ir įsikuria naujoje. Pavyzdžiui, nerijos miškuose renkami grybai, vadinamieji balsevičiukai, yra kilę iš Kanados. Ši rūšis paplito ir įsitvirtino kaip invazinė rūšis. Kita mums pažįstama invazinė rūšis – žuvis gėlavandenis grundalas. Šių gyvių tėvynė – Kaspijos jūra", – pasakojo R.Dailidė.

Gauruotažnypliai krabai lietuviškame pajūryje pastebimi ne pirmą kartą.

"Tai oficialiai į invazinių rūšių sąrašą įtrauktas gyvūnas. Jis nėra plačiai išplitęs. Pas mus jie ne taip išplito, kaip, pavyzdžiui, Olandijoje. Šių krabų yra, jų pagauna žvejai, bet populiacija kol kas didelės įtakos nedaro kitoms rūšims. Tikėtina, kad jie atkeliavo dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Tačiau vėžiagyviai dažnai yra laikini ligų šeimininkai, per vėžiagyvius parazitai išplinta į pastovius šeimininkus", – tikino R.Dailidė.

Europos žaliesiems arba pakrantės krabams, kurie paplitę nuo Šiaurės Atlanto iki Norvegijos jūros, dažniausiai tinka nedruskingas vanduo, todėl jie gali puikiai jaustis Baltijos jūroje.