Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai sako, kad bet kokia papildoma tarša blogina aplinkos būklę, tačiau daro prielaidą, kad juntamo momentinio vandens telkinių būklės pablogėjimo ar kitokių kritinių padarinių nebus. Vis dėlto, anot specialistų, tik gavus lapkričio 9 d. paimtų Tenžės upės vandens kokybės tyrimų rezultatus, bus galima spręsti apie padarytą neigiamą poveikį aplinkai.

Ekstremalus vandens kiekis kėlė grėsmę valymo įrenginiams

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį buvo priimtas sprendimas iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos per avarinį išleistuvą Kretingoje išleisti dalį su lietaus vandeniu susimaišiusių nevalytų nuotekų į Tenžės upelį, nes buitinių nuotekų valymo įrenginiai negali priimti ir išvalyti tokio didelio kiekio vandens.

„Toks ekstremalus vandens kiekis kėlė grėsmę valymo įrenginiams – atsirado pavojus juos sugadinti, tokiu atveju valymo įrenginiai ilgą laiką negalėtų valyti Kretingos rajono savivaldybės nuotekų. Įprastai per parą į Kretingos miesto valymo įrenginius patenka apie 3–5 tūkst. kub. m. nuotekų, per pastarąją parą į juos pateko 22 tūkst. kub. m. nuotekų ir lietaus vandens mišinio“, – Eltai sakė AAD specialistai.

Kita alternatyva, anot jų, – leisti visą nuotekų srautą per valymo įrenginius, rizikuojant sutrikdyti technologinį procesą, tadėl, kaip pabrėžia AAD specialistai, pasirinktas sprendimas neabejotinai yra mažesnius padarinius sukeliantis veiksmas, o kitų galimų greitų sprendimų susidariusiai problemai spręsti nebuvo.

AAD: juntamo momentinio vandens telkinių būklės pablogėjimo ar kitokių kritinių padarinių galimai nebus

AAD specialistai pabrėžia, kad neabejotinai bet kokia papildoma aplinkos tarša blogina aplinkos būklę, todėl būtina visomis priemonėmis jos vengti. Anot jų, konkrečius šios situacijos sukeltus aplinkos pokyčius ir padarinius susijusiems vandens telkiniams šiuo metu vertina Aplinkos apsaugos agentūra.

Vis dėlto jau dabar preliminariai įvertinus, kad į aplinką išleistos buitinės nuotekos praskiestos lietaus vandeniu apie šešis kartus, kad šiuo metu yra žema upių vandens ir oro temperatūra, taip pat kad dėl labai padidėjusio vandens nuotėkio upėse nuotekos dar prasiskiedė daugiau nei 500 kartų ir kad buitinėse nuotekose esantys teršalai yra biologiškai skaidūs, todėl vyksta savaiminio apsivalymo procesai, darytina prielaida, jog juntamo momentinio vandens telkinių būklės pablogėjimo ar kitokių kritinių padarinių (žuvų kritimo ar pan.) nebus.

Laukiama paimtų upės vandens mėginių tyrimo rezultatų

AAD duomenimis, aplinkosaugininkai dalyvavo paskelbtos ekstremalios situacijos valdyme nuo pat pradžių ir fiksavo išleidžiamų nuotekų parametrus bei kiekį. Vis dėlto, anot specialistų, tik gavus lapkričio 9 d. paimtų Tenžės upės vandens ties Kretinga ir Danės žiotyse kokybės tyrimų rezultatus, bus galima spręsti apie padaryto neigiamo poveikio aplinkos būklei buvimą.

„Šiuo metu laukiama paimtų mėginių tyrimų rezultatų“, – sako specialistai.

Savo ruožtu KTU Cheminės technologijos katedros doc. Violeta Kaunelienė atkreipia dėmesį, kad į Tenžės upę išleistos nevalytos nuotekos nėra vienintelė problema. Anot jos, dėl Kretingoje apsemtų gatvių, galimai yra apsemti ir gyventojų šuliniai.

„Į gruntinius šulinius galimai patenka potvynio vanduo, šiuo metu patariama nenaudoti vandens iš gruntinio vandens šulinių“, – pabrėžia ji.

ELTA primena, kad potvynis mieste prasidėjo antradienį po pietų, kai Kretingoje iškrito kone viso lapkričio mėnesio kritulių kiekis. Dėl smarkių liūčių savivaldybė surengė ekstremalių situacijų valdymo posėdį ir paskelbė ekstremalią situaciją dėl taršos pavojaus, į aplinką teko paleisti nuotekų.