- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien – Pesacho pradžia. Tai pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai jos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių ir minima prasidėjus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio „pesach“, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primenančio istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.
Istorija – iš kartos į kartą
Pesacho, arba vadinamųjų žydų Velykų, simbolinė prasmė yra ta, kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta, kuri atsikratė vergovės. Iškeliavo tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę.
Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.
„Mūsų tautiečiai šią šventę švenčia jau tūkstančius metų. Įdomu tai, kad visame pasaulyje žydai tuo pačiu metu sėda prie stalo ir pasakoja savo šeimos nariams, savo vaikams visą tą išėjimo iš Egipto vergovės istoriją. Šių įvykių sunkumus, tik kitomis formomis, mūsų tauta pergyvena nuolat. Išėjimas iš Egipto šiandien – tam tikra metafora, nes kiekvienas mūsų savo viduje turi savo Egiptą, iš kurio reikia išsilaisvinti. Šiuo pasakojimu šeimai prie šventinio stalo ir siekiama permąstyti savo gyvenimą ir atsikratyti vidinės vergovės“, – pasakojo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Pesachas – svarbi ne tik istoriškai, bet ir kiekvienai žydų šeimai asmeniškai šventė, nes taip iš kartos į kartą yra perduodamos tradicijos ir tautos istorija.
Griežtas vakarienės ritualas
Anot F.Puzemskio, sedaro, tai yra šventinės vakarienės tvarka yra griežtai reglamentuota.
Vaikai užduoda tėvui klausimus, o jis turi į juos atsakyti. Ir taip kartojama iš kartos į kartą.
„Tai yra labiau šeimos šventė, kai šeimos galva sukviečia visus savo vaikus ir anūkus ir veda sedarą“, – kalbėjo F.Puzemskis.
Sėdint prie Pesacho stalo vaikai suaugusiųjų paklausia simbolinio klausimo: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų?
Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.
Sedaras vyksta pirmą ir paskutinį Pesacho vakarą.
Lėkštėje – šeši produktai
Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimo iš Egipto būta daugiau nei prieš 3,3 tūkst. metų, Pesacho tradicija išliko beveik nepakitusi.
Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.
Kearoje visada bus šeši produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas), krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę.
Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sedaro metu mirkomas į sūrų vandenį.
Pasak N.Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.
Pesacho šventė baigsis prieš pat krikščionių Velykų sekmadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių4
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga5
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...
-
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų – kvaištelėjęs šou12
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų vairuotojams atvipo žandikauliai išvydus, ką išdarinėja paaugliai, važiuodami automobiliu. ...
-
Neringoje prasideda žvejų šventė „Žiobrinės“, parą už įvažiavimą į kurortą mokėti nereikės
Neringoje penktadienį prasideda pavasarinė žvejų šventė „Žiobrinės“, šia proga parą bus taikoma įvažiavimo į kurortą lengvata. ...
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys7
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Už neviršytą greitį – bauda29
Klaipėdietis pateko į nepavydėtiną situaciją – gavo baudą už tai, kad Mokyklos gatve, kur dabar leidžiamas greitis 70 km/val., važiavo 62 km/val. Policija vyrą nubaudė. Miesto valdžia už tai, kad kažkas nepasirūpino laiku pakeisti kelio ...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei2
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...