Istorija – iš kartos į kartą

Pesacho, arba vadinamųjų žydų Velykų, simbolinė prasmė yra ta, kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta, kuri atsikratė vergovės. Iškeliavo tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę.

Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.

„Mūsų tautiečiai šią šventę švenčia jau tūkstančius metų. Įdomu tai, kad visame pasaulyje žydai tuo pačiu metu sėda prie stalo ir pasakoja savo šeimos nariams, savo vaikams visą tą išėjimo iš Egipto vergovės istoriją. Šių įvykių sunkumus, tik kitomis formomis, mūsų tauta pergyvena nuolat. Išėjimas iš Egipto šiandien – tam tikra metafora, nes kiekvienas mūsų savo viduje turi savo Egiptą, iš kurio reikia išsilaisvinti. Šiuo pasakojimu šeimai prie šventinio stalo ir siekiama permąstyti savo gyvenimą ir atsikratyti vidinės vergovės“, – pasakojo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Pesachas – svarbi ne tik istoriškai, bet ir kiekvienai žydų šeimai asmeniškai šventė, nes taip iš kartos į kartą yra perduodamos tradicijos ir tautos istorija.

Griežtas vakarienės ritualas

Anot F.Puzemskio, sedaro, tai yra šventinės vakarienės tvarka yra griežtai reglamentuota.

Vaikai užduoda tėvui klausimus, o jis turi į juos atsakyti. Ir taip kartojama iš kartos į kartą.

„Tai yra labiau šeimos šventė, kai šeimos galva sukviečia visus savo vaikus ir anūkus ir veda sedarą“, – kalbėjo F.Puzemskis.

Sėdint prie Pesacho stalo vaikai suaugusiųjų paklausia simbolinio klausimo: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų?

Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.

Sedaras vyksta pirmą ir paskutinį Pesacho vakarą.

Lėkštėje – šeši produktai

Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimo iš Egipto būta daugiau nei prieš 3,3 tūkst. metų, Pesacho tradicija išliko beveik nepakitusi.

Aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sedaras, vakaras, kai skaitoma „Agada“, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sedaro lėkštės.

Kearoje visada bus šeši produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas), krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę.

Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sedaro metu mirkomas į sūrų vandenį.

Pasak N.Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.

Pesacho šventė baigsis prieš pat krikščionių Velykų sekmadienį.