Sunkmetis nepakoregavo kilnių žmonių norų. Prašymų globoti tėvų paliktus mažylius šiuo metu yra daugiau nei pačių vaikų.

„Labai džiugu, kad šeimos net ir sunkmečiu siekia globos. Vien šiemet įvaikinti ar globojami tapo septyni vaikai, kai pernai per visus metus į šeimas pateko 17 vaikų“, – pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovė Gražina Aurylienė.

Tėvai dažniausia prašo vaikų iki 3 metų, o mergaitės yra populiaresnės nei berniukai.

„Žmonės nelabai nori globoti brolių ir seserų, o išskirti jų mes negalime“, – kalbėjo G.Aurylienė.

Pernai kelis mažylius įvaikino užsienyje gyvenančios šeimos.

„Dažniausia vaikai važiuoja gyventi į Italiją, Ameriką ir Prancūziją“, – atskleidė specialistė.

Viena iš išskirtiniausių G.Aurylienė įvardijo penkis brolio vaikus apsiėmusios globoti šeimos istoriją.

Penketuko auklėjimu nebesidomintiems tėvui ir motinai atimtos tėvystės teisės. Tad tris savo vaikus užauginusi moteris sutiko globoti ir penkis paaugusius brolio vaikus.

„Žmonės turėjo vieno kambario butą. Nusprendė išsinuomoti didesnį, kad visi sutilptų“, – pasakojo G.Aurylienė.

Šiuo metu penkios šeimos laukia tinkamos progos pasiimti globoti po vaiką.

„Reikia pastebėti, kad keičiasi visuomenės požiūris į įvaikinimą. Anksčiau tai buvo slepiama, o dabar globa yra gerbiama“, – kalbėjo specialistė.

Pasak G.Aurylienės, sunkmečiu smarkiai išaugo rizikos šeimų sąrašas.

„Šiemet į jį papildomai įtraukta 30 šeimų. Iš viso šiuo metu rizikos grupei priskiriama 150 šeimų, kuriose gyvena 400 vaikų. Manoma, kad tokį pagausėjimą paskatino sunkmetis ir nedarbas“, – kalbėjo G.Aurylienė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai pripažįsta, kad situacija įvaikinimo ar globos srityje gerėja, nors kūdikių ir vaikų globos namuose šiuo metu vis dar gyvena 150 klaipėdiečių vaikų.

„Prieš dvejus trejus metus turėjome daugiau nei 200 vaikų“, – kalbėjo G.Aurylienė.