Ne ką mažiau svarbu įsitikinti, kad ekstremaliosios situacijos atveju ligoninė per trumpą laiką galėtų organizuoti pagalbą ir priimti didesnį nukentėjusių pacientų skaičių.
Klaipėdos regione šios pratybos vyksta stalo pratybų formatu.
Jų tikslas – įvertinti, kaip veikia ligoninių ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmai: informacijos perdavimas ir sprendimų priėmimas, kaip greitai pavyktų sukviesti ir perskirstyti darbuotojus, suvaldyti pacientų srautus, organizuoti skubiąją pagalbą, sutelkti diagnostikos ir gydymo pajėgumus, deramai koordinuoti skirtingų ligoninių padalinių tarpusavio veikimą.
Pagal pratybų scenarijų imituojamos įvairios ekstremaliosios situacijos, kai vienu metu pagalbos gali prireikti dideliam skaičiui nukentėjusiųjų.
Mokomasi veikti sutrikus vienos gydymo įstaigos darbui, pacientus evakuoti ir perskirstyti į kitas gydymo įstaigas.
Tokiu būdu tikrinamas ne tik pačios KUL, bet ir regioninio sveikatos priežiūros įstaigų koordinavimo mechanizmo veikimas.
Pranešdami apie pratybas ligoninės atstovai teigia, kad jų metu siekiama mobilizuoti žmogiškuosius resursus.
Tai reiškia, kad regiono ligoninių darbuotojų pajėgos būtų telkiamos pagal ekstremaliosioms situacijoms numatytus veiksmų algoritmus: prireikus kviečiami papildomi konkrečių sričių specialistai, perskirstomos darbuotojų funkcijos ir užtikrinamas nepertraukiamas svarbiausių ligoninės grandžių darbas.
Pratybų tikslas – įvertinti, ar turimi ištekliai, pajėgumai ir nustatyti veiksmų algoritmai, ištikus ekstremalioms situacijoms, būtų pakankami.
Viena svarbiausių tokių pratybų užduočių – praktiškai patikrinti pasirengimą, identifikuoti galimas silpnąsias vietas ir numatyti, ką reikėtų tobulinti.
Pratybos „Vyčio skliautas 2026“ šiemet Lietuvoje vyksta rugsėjo 25–spalio 3 d. Jas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Įprasta valstybės institucijų, savivaldybių, įstaigų ir paslaugų veikla nepertraukiama, kasdienis gyvenimas šalyje vyksta įprastai.
Pratybų scenarijus yra išgalvotas, tačiau paremtas šių dienų grėsmėmis, pastarųjų metų įvykiais ir kitų valstybių patirtimi.
Pratybų metu modeliuojamas laipsniškas saugumo situacijos blogėjimas, informacinės ir kibernetinės atakos, energetikos ir ryšių sutrikimai, transporto koridorių trikdžiai, kritinių paslaugų apkrova, gyventojų evakavimo poreikis ir cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio pobūdžio grėsmės.
(be temos)