Žmonių noras įsigyti buities prietaisų, telefonų, automobilių ypač geromis kainomis nekeliant kojos iš namų gresia dideliais nuostoliais. Internetu klaipėdiečius apgaudinėja sukčiai iš Honkongo, Kinijos ir Nigerijos.

Nesiderėjo dėl kainos

Internete siaučiantys sukčiai iš patiklių klaipėdiečių pelnosi ne tik parduodami nebūtas prekes, už kurias reikalauja avanso, bet ir viliodami daiktus.

Į išradingai paspęstas žabangas vos neįkliuvo klaipėdietė Rima Nausėdaitė. Ji sumanė parduoti gerą, tačiau pačios nenaudojamą fotoaparatą. Viename populiariame šalies skelbimų portale ji išspausdino skelbimą apie parduodamą prietaisą. Po poros dienų ji sulaukė elektroninio laiško. Angliškai rašęs vyras teigė, jog susidomėjo fotoaparatu ir norėtų jį įsigyti.

"Keisčiausia man pasirodė tai, kad vyras visiškai nesiderėjo dėl kainos, iškart sutiko sumokėti mano paprašytą sumą – apie 100 eurų. Įdomu buvo ir tai, kad jis paprašė nusiųsti fotoaparatą į Nigeriją dukrai", – pasakojo klaipėdietė.

Neapleido bloga nuojauta

Moteris netrukus sulaukė dar vieno laiško, kuriame vyras rašė, kad jau avansą pervedė į vieną tarptautinių pervedimų sistemą. Jie esą R.Nausėdaitę turėjo pasiekti tada, kai pirkėjas sulauks daikto.

"Jis paprašė, kad atsiųsčiau numerį pašto kvito, patvirtinančio, jog fotoaparatas jau yra išsiųstas ir tada esą perves likusius pinigus. Nuskubėjau į paštą, sumokėjau 50 litų, kad fotoaparatas būtų nusiųstas į Nigeriją. Tačiau manęs neapleido nuojauta, kad kažkas yra ne taip", – neslėpė R.Nausėdaitė.

Siuntė auksą

Moters įtarimus patvirtino iš tarptautinių pervedimų sistemos atskriejęs laiškas, jog ji tapo sukčių auka – esą atsiųstas patvirtinimas apie sumokėtus pinigus yra padirbtas.

"Gerai, kad siuntinį pašte užregistravau po 15 valandos, tad jis nebuvo išsiųstas. Todėl kitos dienos rytą vėl nuskubėjau į paštą, atgavau savo fotoaparatą ir už persiuntimą sumokėtus pinigus. Tačiau viskas galėjo baigtis daug liūdniau – būčiau likusi ir be fotoaparato ir dar turėjusi išlaidų", – laiminga istorijos pabaiga džiaugėsi R.Nausėdaitė.

Tačiau kitiems tautiečiams, išsiuntusiems daiktus į Nigeriją, teko patirti ir tūkstantinių nuostolių. Vienas vyras į tolimą Afrikos šalį išsiuntė aukso dirbinių už 5 tūkst. litų, kitas – retą paveikslą. Visas savo aukas sukčiai rado pagal skelbimus internete.

Po tokių incidentų kone visuose Lietuvos pašto skyriuose atsirado įspėjamieji užrašai, kad klientai būtų budrūs ir saugotųsi sukčių, mat padaugėjo atvejų, kai neatsilyginama už į svečias šalis išsiųstus daiktus. Todėl žmonės raginti būti atidūs, nes ne iš visų užsienio valstybių siuntas galima susigrąžinti į Lietuvą.

Apgaudinėjo užsienietis

Šalyje neseniai nuvilnijo dar viena sukčiavimo banga, kai sukčiai internete "prekiavo" automobiliais.

Pernelyg daug viliojančių skelbimų atsirado viename šalies tinklalapyje, kurio pagrindinė veikla – naudotų mašinų prekyba. Žmonės buvo viliojami parduodamais labai populiariais "Volkswagen" ir BMW automobiliais. Skelbta, kad daugelis jų pagaminti 2007 m., o kaina – kur kas mažesnė nei rinkoje.

Žinoma, tokiais automobiliais susidomėjo daugybė žmonių, kurie vėliau graužėsi nagus, kad patikėjo sukčiais. Vieni sumokėjo avansą, o išsvajoto automobilio taip ir nepamatė. Kiti, pirkdami katę maiše, atseikėjo nurodytą sumą, tačiau gavo automobilius su defektais arba sudaužytus avarijose.

Pareigūnai spėjo, jog tokie skelbimai gali būti užsienyje gyvenančio sukčiaus darbas. Jis "Google" paieškos sistemoje galėjo surasti tikrų lietuviškų vardų ir pavardžių, pagal jas sukurti elektroninio pašto adresus ir taip mulkinti mūsų tautiečius. Paprastai sukčius prašydavo avansą už parduodamą automobilį pervesti į kurio nors užsienio banko sąskaitą arba reikalauti, kad pinigai būtų pervedami per specialias kompanijas ar paštą.

Laiškai – iš Honkongo

"Internetine prekyba prisidengiančių sukčių yra ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jie "užmeta meškeres" – įdeda skelbimus į internetą ir laukia galimybės gauti pinigų. Jiems nesvarbu, ar auka yra mūsų šalyje, ar Urugvajuje", – teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Tomas Balčius.

Uostamiesčio pareigūnai neseniai tyrė kelių klaipėdiečių, kurie buvo susidomėję skelbimais internete apie nebrangiai parduodamus mobiliuosius telefonus, skundus. Telefonai turėjo būti pristatyti iš Didžiosios Britanijos.

"Schema paprasta – klientai sumokėjo pinigus, gavo patvirtinimą, kad prekė yra siunčiama. Po to klaipėdiečiai gavo naują laišką, kad papildomai reikia pinigų muito mokesčiams, o galiausiai tariami pirkėjai visai dingo. Paaiškėjo, kad laiškai buvo siunčiami visai ne iš Anglijos, o iš Honkongo. Klaipėdiečiai patyrė po kelis tūkstančius litų nuostolių", – pasakojo T.Balčius.

Pinigai – valkatoms

Paklaustas, kodėl nepavyksta nustatyti sukčių, juk pervedant pinigus į jų banko sąskaitą būtina žinoti gavėjo vardą, pavardę, asmens kodą, pareigūnas aiškino, jog sukčiai naudojasi kitais metodais – jie prašo, kad būtų atlikta pinigų perlaida.

"Be to, sukčiai atidaro fiktyvias sąskaitas asocialių žmonių vardu. Benamiai patiklių piliečių pervestus pinigus išgrynina ir gauna atlygį – kelis grašius buteliui", – tvirtino T.Balčius.

Ar pareigūnai gali pasigirti sėkmingomis operacijomis, kai pavyksta išsiaiškinti internetinius sukčius? Pareigūnas neslėpė, kad aferistai dažniausiai nustatomi, jei šie yra vietiniai, o ne užsieniečiai.

Uostamiesčio pareigūnai kartą tyrė sukčiavimo atvejį, kai pirkėjo ir pardavėjo susirašinėjimas nuvedė iki vieno Kinijos universiteto.

"Jame yra gal 500 kompiuterių, tad neįmanoma nustatyti, iš kurio buvo rašyti laiškai ir kas juos rašė, nes prie vieno kompiuterio prieina gal keli tūkstančiai studentų", – apie iškylančias problemas atvirai kalbėjo T.Balčius.

Jis teigė, kad dar niekada neteko tirti atvejo, kai žmogus buvo apgautas pirkdamas prekę interneto parduotuvėje. Visi neskaidrūs sandoriai vyksta tik tarp fizinių asmenų.

Suviliojo pakeisti dolerius

"Kaip apsisaugoti? Būtina naudotis patikimomis kompanijomis, nes jei daiktas perkamas iš žmogaus, negalima patikrinti, ar šis tikrai egzistuoja, ar turi prekę. Be to, nereikia būti naiviems. Jei daiktas rinkoje kainuoja tūkstantį eurų, o jį siūloma įsigyti perpus pigiau, aišku, kad kažkas negerai, nes dovanų niekas nedalija", – patarė T.Balčius.

Pareigūnas teigė, jog sukčiavimas prisidengiant skelbimais internete įgauna naujų formų. Viena jų – nuomos užsienyje skelbimai.

Neseniai taip nukentėjo keli jauni klaipėdiečiai, kurie įstojo mokytis į vieną Vokietijos universitetų ir norėjo svečioje šalyje išsinuomoti būstą. Radę internete skelbimą, jie susisiekė su tariamais nuomotojais. Pervedę avansą, liko it musę kandę, nes toks butas visai nebuvo nuomojamas.

Dar vienas naujas sukčiavimo atvejis – pasipylę skelbimai kur kas geresniu kursu nei siūlo bankai, keisti valiutą.

"Vienas žmogus taip susigundė dolerius išsikeisti į litus ir dar užsidirbti, mat bankas siūlė ne tokį patrauklų kursą. Tačiau dolerius pervedus spekuliantui, jis žadėtų litų negrąžino", – teigė T.Balčius.

Bausmės už sukčiavimą

Baudžiamajame kodekse už sukčiavimą, kai užvaldomas svetimas turtas, numatyti arba viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Jei sukčiai išvilioja turto už daugiau nei 33 tūkst. litų, jiems gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.

Papildyta:

Su nesąžiningais pardavėjais internete padeda kovoti ir Lietuvoje bei dar keliolikoje ES valstybių veikiantis Europos vartotojų centras.

Jo teisininkė patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė teigė, kad į centrą turėtų kreiptis tie žmonės, kurie pirko prekę iš ES šalyse registruotų internetinių parduotuvių ir daikto negavo ar vėluoja jo pristatymas.

„Tokius skundus siunčiame nagrinėti į tas šalis, kuriose registruoti internetiniai portalai, dėl kurių buvo nusiskundimas. Tačiau pažymėtina, jog mūsų centras padeda tik tiems žmonėms, kurie prekes pirko iš juridinių asmenų. Nenagrinėjame sandorių tarp fizinių asmenų“, - teigė pašnekovė.

Jos žodžiais, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria prekių iš užsienio internetinių parduotuvių perkantys lietuviai, - prekės nepristatymas, vėlavimas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje veikiantis Europos informacijos centras jau gavo 31 skundą, susijusį su internetine prekyba.