Dienos komentaras

Premjeras dar maišto neregi

Bronislovas Genzelis ir dar keletas jo partijos bendrų, pasigedę socializmo socialdemokratų partijoje, pradėjo aižyti gelžbetoninę drausmę. Jie rengiasi po rinkimų steigti socialdemokratines brangenybes saugojančią frakciją. „Aš juos suprantu, nes ne visiems yra vietos „pirmame puslapyje,“- komentavo šį pasiryžimą Algirdas Brazauskas. LSDP statutas, pasak šios partijos pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo, partinių frakcijų steigimo nenumato. B.Genzelio požiūriu - „Statutas nenumato, bet ir nedraudžia. Pagal romėnų teisę, kas neuždrausta, tas leista“. „Perestroikos“ krikštatėvis Michailas Gorbačiovas irgi mėgo romėnų teisę. Matyt, socdemams leista ir daugiau. Korupcija kaltinamas eksparlamentaras Vytenis Andriukaitis esą be partijos palaiminimo sieks seimūno kėdės Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardoje

Premjeras A.Brazauskas partijos tvirtovėje maišto nepastebįs. O išgirdęs, kad kolegos jį kaltina socialdemokratinių idėjų išdavyste, pratrūko: „Kas ką išdavė? Kas ką kaltina? Mes negalime gyventi XIX amžiumi, kai atsirado socialdemokratinis judėjimas. Jis per 100 metų pasikeitė“. Bet gyvenimo realybė Premjerui nuleido garą. Jis pripažino, jog Lietuvoje sunkiai verčiasi apie milijoną gyventojų, o tai socialdemokratams rinkimuose gresia pralaimėjimu. Žemiau santykinio skurdo ribos 2003-iaisiais gyveno 27 proc. kaimiečių , 8 proc. didžiųjų miestų ir 14 proc. kitų miestų gyventojų. Santykinio skurdo riba buvo 312 litų per mėnesį vienam vartotojui, arba 842 litai namų ūkiui, kurį sudaro du suaugę asmenys ir du vaikai iki 15 metų. Pasak politologų, dabartinė krizė brendo seniai. Susijungus socdemams ir „eldėdėpistams“ gimė partija, turinti mažai bendra su socialdemokratinėmis nuostatomis. Jos vadovybės branduolį sudarė senoji komunistinė nomenklatūra su A.Brazausku priešakyje. Jai pirmiausia rūpėjo įtvirtinti savo ekonomines pozicijas. Tai - nomenklatūra, kuri stengėsi tapti naująja Lietuvos kapitalistų klase. Naujieji Lietuvos kapitalistai pamiršo, kad jų gaminiams reikalinga rinka. Žmonės turi padoriai uždirbti, nes antraip teks susirasti pirkėjų užsienyje. Bet ten ir savų kapitalistų prekių - marios.

Galbūt teisus vienas dievobaimingas klaipėdietis, sakydamas, kad Lietuvoje nevyksta jokių didelių nelaimių: potvynių, žemės drebėjimų. Dievas katastrofas visiems padalina po lygiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje Jo rūstybė pasireiškia tokiomis valdančiomis partijomis.