"Tai pats rimčiausias Jūros šventės momentas, labai svarbus visai jūrinei miesto bendruomenei, kai dar kartą prisimename išplaukusiuosius ir negrįžusiuosius", – prieš ceremoniją kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti granitinėse plokštėse yra iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių šalies jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.

Šis paminklas tapo laisvės ir drąsos simboliu, primenantis dramatišką jūros ir žmogaus santykį.

XX–XXI a. yra nuskendę apie 30 Lietuvos laivų ir jūros bangos pasiglemžė apie 400 žmonių gyvybes.

Ceremonijoje prie paminklo Smiltynėje ketvirtadienį buvo įteikti ir "Albatroso" apdovanojimai už reikšmingiausius praėjusių metų darbus jūrinės kultūros srityje, pagerbti nusipelnę jūrinio sektoriaus darbuotojai.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, "Albatroso" apdovanojimai teikiami ne tik jūrininkams, bet ir kitaip su jūra susijusiems asmenims, kurie savo veikla prisideda prie Klaipėdos – uostamiesčio garsinimo.

Vakar statulėlės – "Albatroso" paminklo sumažintos kopijos – įteiktos Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui už R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" pristatymą Didžiajame elinge, taip pat – uostamiesčio fotomenininkei Andželai Bazyk už jos sukurtą "Facebook" paskyrą "Aš myliu Klaipėdą / I love Klaipeda", kurioje dalijamasi unikaliomis Klaipėdos, jūros, uosto nuotraukomis, ir ilgamečiam Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonui Valdemarui Vizbarui už jūrinių tradicijų puoselėjimą.

Pirmą kartą šie apdovanojimai įteikti 2007 m. Idėja teikti "Albatroso" skulptūrėles, taip pat paminklu įamžinti "Išplaukusių ir negrįžusių" atminimą, priklauso Lietuvos marinistikos žurnalistų klubui "Marinus".

Nuo 2014-ųjų "Albatroso" tradiciją perėmė Klaipėdos savivaldybė.