– Tebevyksta Priekulės viešųjų erdvių projektavimo darbai. Priminkite, kokios teritorijos ir kokiais tikslais yra projektuojamos, kokia darbų vertė?

– Projektavimo darbus atlieka trys rangovai. Bendra šių projektavimo darbų suma yra per 45 tūkst. eurų. Šios lėšos yra iš Savivaldybės biudžeto, tačiau tikimasi finansavimą gauti iš Europos Sąjungos fondų ir dalis lėšų turėtų sugrįžti.

Mieste planuojamos tvarkyti septynios teritorijos. Šalia tilto prie įvažiavimo į Priekulę numatoma formuoti pasivaikščiojimo takus ir sodinti želdinius, įrengti pasisėdėjimo vietą su laužaviete, dviračių treką, treniruoklius, vaikų žaidimo aikštelės įrenginius. Toliau prie Minijos – taip pat planuojami nauji pasivaikščiojimo takai su želdiniais bei apšvietimu. Šalia seniūnijos numatoma atnaujinti gėlių turgelio paviljoną, panaudojant Mažosios Lietuvos architektūros elementus. Viešųjų erdvių pertvarkymo projektais planuojama pagerinti ir dabartinę Priekulės turgaus teritoriją, įrengiant prekybinius paviljonus, automobilių stovėjimo aikštelę. Teritorija bus apšviečiama bei apželdinta augalais. Patogesnė infrastruktūra bus sukurta prekybininkams, − galbūt atsiras prekiautojų žuvimis, kitais tradiciniais produktais. Į kitą miesto pusę palei gyvenamųjų namų kvartalą taip pat planuojami nauji želdiniai, „istorinė alėja“ − istoriją įamžinantys įrašai, skulptūrėlės ar kiti elementai. Čia jau dabar lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkės Iditos Barauskienės iniciatyva stovi skulptūra Tilžės akto 100-mečiui atminti. Už autobusų stoties siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę, dviračių trasą, formuojami pasivaikščiojimo takai, numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, treniruokliai, tualetas. Prie paminklo „Priekulei-450“ numatoma atnaujinti dangą, įrengiami suolai, apšvietimas su galimybe įgarsinti renginius, pertvarkomas apželdinimas, bus vėliavos stovas.

Yra projektuojami nauji pėsčiųjų bei dviračių takai palei Klaipėdos ir Žalgirio gatves, kurie sujungs visas atnaujinamas viešąsias erdves. Atsižvelgiant į projektuojamų darbų vertę pėsčiųjų ir dviračių takai, užsitikrinus ES finansavimą, bus atnaujinami vienu ar dviem etapais. Bendra darbų vertė – 1 mln. 35 tūkst. eurų, iš jų iš savivaldybės biudžeto – beveik 750 tūkst. eurų.

Šiuo metu projektiniai sprendiniai tebėra derinami su atsakingomis institucijomis.

– Kas yra daroma, kad istoriniai pastatai miesto istorinėje dalyje būtų išgelbėti? Koks yra Kultūros paveldo departamento ir Savivaldybės  vaidmuo?

– Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva pradėtas rengti  kultūros paveldo vietovės − Priekulės miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Jam iš savivaldybės biudžeto skirta per 39 tūkst.  eurų. KPD Klaipėdos skyriui pavesta vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas.

2018 m. parengtas Priekulės miesto istorinės dalies esamos būklės įvertinimas (analizė), patikslintos vertingosios savybės, parengti 3 koncepcijos variantai, kurie pateikti derinti planavimo organizatoriui – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui. Pritarus koncepcijai bus pradėti rengti sprendiniai nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės saugojimui, kurie bus pristatyti ir Priekulės miesto visuomenei. Dokumentas turi būti parengtas iki 2020 m. kovo mėnesio.

Savivaldybė taip pat numato svarstyti galimybę prisidėti prie pastatų tvarkymo darbų dalinio finansavimo ar kompensavimo. 2019 metais bus rengiamas saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašo projektas ir teikiamas tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai. Šis aprašas reglamentuos tvarką, pagal kurią iš savivaldybės biudžeto lėšų bus iš dalies finansuojami saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbai, nustatys paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, paraiškų vertinimą, atrankos kriterijus ir lėšų panaudojimo kontrolę. 2020 m.

iš savivaldybės biudžeto numatyta 50 tūkst. eurų, 2021 m. – 100 tūkst. eurų.