Klaipėdoje surengta transportinei priemiesčių integracijai skirta konferencija, kurioje dalyvavo miesto bei gretimų savivaldybių atstovai, viešojo transporto specialistai iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Netolimoje ateityje planuojama dar labiau plėsti miesto privažiuojamųjų maršrutų tinklą, nes rajonų gyventojai vis dažniau kelionei į Klaipėdą renkasi individualų transportą. Netrukus tai gali tapti nevaldomų automobilių spūsčių mieste susidarymo priežastimi. Tačiau viešojo transporto plėtros procesų pavyzdžių jau yra ir jie – optimistiški.

Didins skaičių

Nuolat sekant privačių mašinų judėjimą mieste, pastebėta, jog klaipėdiečiai nevengia naudotis viešuoju transportu. Tačiau nemaži automobilių srautai į miestą atkeliauja ir drauge su rajonų gyventojais, kurie kasdien čia atvyksta į darbą.

Prognozuojama, jog ir toliau vystantis tokiai tendencijai mieste gali pradėti formuotis nevaldomos automobilių spūstys. Be to, matuojant oro užterštumą nustatoma, jog net 7 proc. ore esančių kietųjų dalelių – transporto srauto pasekmė.

Vakar specialioje konferencijoje susitikę Klaipėdos regiono transporto specialistai buvo supažindinti su vizija plėsti viešojo transporto tinklą, koncentruojantis į priemiestinius maršrutus.

Renkasi individualų transportą

Dar prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, jog pusė Klaipėdos miesto gyventojų į darbą važiuoja viešuoju transportu. Tačiau tokiu būdu iš priemiesčio atvyksta vos 8 proc. žmonių.

Todėl jau nuo kitų metų planuojama susitelkti į viešojo transporto maršrutų plėtrą priemiesčiuose. Tokio susisiekimo schema uostamiestyje išvystyta pakankamai tinkamai – yra vos kelios vietos, kur gyventojui iki autobusų stotelės tenka paeiti ilgiau.

Dalyje priemiesčių vis dar trūksta maršrutų, kurie gyvenvietes sujungtų su Klaipėda.

Planuojama, kad jau 2015 m. autobusai į Klaipėdą gyventojus galėtų vežti ne tik iš Jokūbavo, Šernų ar sodų bendrijos „Aisė“, bet ir iš labiau nutolusių Palangos, Kretingos savivaldybių centrų.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pastebėjo, jog jau šiuo metu būtina susitelkti į bendrą susisiekimo su priemiesčiu schemą.

„Pinigų tam yra“, – užtikrino G.Neniškis, pridūręs, jog klientų paklausa ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmingą maršrutų plėtrą. Būtent iš keliaujančiųjų ir surenkamos reikalingos lėšos.

Sėkmingas pavyzdys

Tai, jog savivaldybių bei gyvenviečių bendradarbiavimas yra naudingas, įrodo jau kelerius metus į Karklę kursuojantis 24-asis maršrutas.

Šiuo metu minėtoje gyvenvietėje yra įsikūrę apie 300 gyventojų. Iki pat 2009-ųjų į Karklę nevažiavo joks autobusas.

„Tai iš tiesų buvo opiausia problema, kurią keldavo gyventojai“, – užtikrino Karklės bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė.

Jos teigimu, vieningo sprendimo nebuvo rasta ir su privačiu sektoriumi – nepavykdavo sutarti dėl važiavimo grafiko, mažėjo keleivių srautai ir maršrutas bankrutavo.

Tada buvo derėtasi su uostamiesčio savivaldybe bei „Klaipėdos keleiviniu transportu“. Radus bendrą sprendimą, nuo 2010 m. karkliškiai džiaugiasi reguliariai kursuojančiu autobusu.

Maršruto organizatoriams taip pat nekyla klausimų, ar verta važiuoti į gyvenvietę. Su žmonėmis suderinus važiavimo grafiką, maršrutas atsiperka.

Būtina mažinti

Siekiant mažinti privačių automobilių srautus miesto centre, kur šiuo metu įsikūrę daugiausia darbo vietų, planuojama įrengti daugiau persėdimo stotelių.

Transporto organizatorių siekiams mažinti privačių automobilių srautus mieste pritarė ir uostamiesčio valdžios atstovai.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas patikino, jog jau dabar kyla nemažai problemų dėl individualaus transporto invazijos į miesto centrą – gyventojai piktinasi perpildytais kiemais.

„Kitų alternatyvų nėra, nebent įveiksime gravitaciją ir pradėsime skraidyti“, – rėžė A.Šulcas.