Programišiai laisvai veržiasi į laivus

Neįtikėtina, bet maždaug vienas laivas pasaulyje kasdien tampa kompiuterinių programišių aukomis.

Virusai sklinda iš kaupiklio

Apie suaktyvėjusį programišių įsilaužimą į laivus pranešė ne kokia nors trečiųjų šalių kompanija, o pasaulyje žinomos jūrinės analitikos grupės „Lloyd’s List“ specialistai. Tokia informacija pateikta pasauliniame jūrinių technologijų seminare.

Kibernetinių įsilaužimų aukomis laivai tampa ir dėl instrukcijų nesilaikymo, ir dėl laivybos kompanijų žioplumo ar jūrininkų neatsakingų veiksmų.

Nuskambėjo incidentas apie inspektorių, kuris atlieka krovinio ar laivo inspektavimą. Atėjęs į laivą jis panoro iš savo USB kaupiklio atspausdinti duomenis apie laivo bunkeriavimą – užpildymą kuru.

Tik prisijungus prie laivo kompiuterinės sistemos iš USB kaupiklio pasklido virusas, kuris sugadino laivo variklių valdymo sistemą.

Tai yra pats primityviausias pavyzdys, kaip ne tik laivuose, bet ir bet kokiose kompiuterinėse sistemose negalima leisti jungti svetimų USB kaupiklių.

Kėsinasi į navigacines sistemas

Tokie primityvūs, neprognozuojami ir nenuspėjami svetimų „minčių“ įsilaužimai į laivus būna retesni, nes USB kaupiklyje tūnantis virusas į laivą gali niekada ir nepatekti.

Programišiai naudojasi patikimesniais tiesioginės prieigos prie laivų šaltiniais. Į laivus jie laužiasi todėl, kad šie yra menkai apsaugoti.

Laivai tampa tarsi programišių treniruočių lauku. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti įsilaužimus į laivus, iš kurių nėra daug arba visai nėra naudos. Pavyzdžiui, kokia nauda programišiui, jei įsilaužus į laivą bus sugadinta jo navigacinė sistema. Saugumo sumetimais visuose laivuose yra laikomi ir popieriniai jūrlapiai. Todėl net ir „nulaužus“ navigacinę sistemą laivas gali toliau sėkmingai plaukti.

Yra buvę, kai laivų navigacinė sistema sugadinta itin judriuose laivų keliuose – įlankose ar kanaluose. Tačiau laivai ir be elektroninės navigacijos galėjo sėkmingai plaukti. Net ir sugadinus laivų ryšio sistemą, laivo įgula ryšį gali palaikyti laivuose išlikusia primityvia senovine gramofonine sistema.

Jūrininkai dalijasi informacija

Kartais būna ir taip, kad programišių „padėjėjais“, patys to nenorėdami, tampa įgulų nariai.  Neseniai viena pasaulyje žinoma jūrų verslo informacinių technologijų kompanija tyrinėjo apie 100 laivų turinčios laivybos kompanijos pasirengimą atremti kibernetines atakas.

Paaiškėjo, kad dauguma jūrininkų nėra pasirengę ir net nežino, kad paprastas elektroninis laiškas gali tapti programišių langu į laivo informacinę sistemą. Į tiriamos kompanijos laivus buvo išsiuntinėti 292 neaiškios paskirties laiškai. Jūrininkai atidarė juos net 269 atvejais. Net 44 įgulos nariai, atsakydami į neaiškios kilmės laišką, pateikė jame prašomą iš dalies slaptą laivo informaciją.

Tai reiškia, kad iš 100 laivų programišiai be jokių didelių pastangų būtų laisvai patekę mažiausiai į 30 proc. laivų. Iš tiesų jie galėjo patekti kone į visus laivus, nes įgulų nariai palyginti geranoriškai dalijosi informacija.

Jūrininkų gerovė

Susisiekimo ministras sudarė Jūrininkų gerovės tarybą. Joje yra 12 narių. Iš jų 3 atstovauja Susisiekimo, Sveikatos ir Darbo bei socialinių reikalų ministerijoms. Iš Klaipėdos yra 7 atstovai. Jūrininkų gerovės taryba privalo pasirūpinti į Klaipėdos uostą atplaukusių, o taip pat Lietuvos jūrininkų gerove, spręsti iškilusias problemas.

„Sūduvio“ remontas

Laivą „Sūduvis“ (M52) iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų perėmęs Lietuvos jūrų muziejus rengiasi jį dokuoti. Laivo korpusas bus nuplaunamas, atnaujinamos pažeistos vietos, povandeninė ir virš vandens esančios dalys bus dažomos. Po dokavimo „Sūduvis“ bus nutemptas į jo stovėjimo vietą Dangėje šalia Pilies tilto.

Gilinimas prie krantinių

Uosto direkcija rengiasi gilinti akvatoriją prie 139 krantinės. Čia bus 14 metrų gylis. Ta vieta, kur rengiamasi gilinti yra viena sudėtingesnių uoste. Šalia jos įrengti Vakarų laivų gamyklos dokai su duobėmis ir dokų inkarais. Vykdant 139 krantinės gilinimą turės būti vertinama ir šalia jos esančių 137A ir 138A krantinių įtaka.

Milijardai Rusijai

Uosto ir logistikos grupė „DP World“, kuri valdo nemažai terminalų Europoje, taip pat laivybos kompaniją „Unifeeder“, iki 2035 m. investuos 2 mlrd. JAV dolerių į Rusijos Arkties laivybos kelią. Ji kartu su Rusijos branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“ kurs Šiaurės kelio infrastruktūrą, reikalingus terminalus.

Naujas maršrutas

Danijos laivybos kompanija DFDS atidarė naują liniją iš Prancūzijos Kalė į Didžiosios Britanijos Šerneso uostą, kuris yra prie įplaukos į Temzę. Tarp šių uostų yra apie 130 kilometrų. Krovininis keltas „Maxine“ plaukia kasdien į abi puses 7 dienas per savaitę. Tikimasi krovinių srauto iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.

Vokietijos laivynas

Vokietijos valdžia numatė skirti 6 mlrd. eurų naujiems karo laivams statyti. Bus statomi žvalgybiniai, povandeniniai, aprūpinimo laivai, fregatos. Laivai bus statomi pačios Vokietijos statyklose. Pirmojo laivo statyba turėtų prasidėti 2023 m. Visus laivus planuojama pastatyti iki 2034 m. Jie pakeis senesnės konstrukcijos karo laivus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių