- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neįtikėtina, bet maždaug vienas laivas pasaulyje kasdien tampa kompiuterinių programišių aukomis.
Virusai sklinda iš kaupiklio
Apie suaktyvėjusį programišių įsilaužimą į laivus pranešė ne kokia nors trečiųjų šalių kompanija, o pasaulyje žinomos jūrinės analitikos grupės „Lloyd’s List“ specialistai. Tokia informacija pateikta pasauliniame jūrinių technologijų seminare.
Kibernetinių įsilaužimų aukomis laivai tampa ir dėl instrukcijų nesilaikymo, ir dėl laivybos kompanijų žioplumo ar jūrininkų neatsakingų veiksmų.
Nuskambėjo incidentas apie inspektorių, kuris atlieka krovinio ar laivo inspektavimą. Atėjęs į laivą jis panoro iš savo USB kaupiklio atspausdinti duomenis apie laivo bunkeriavimą – užpildymą kuru.
Tik prisijungus prie laivo kompiuterinės sistemos iš USB kaupiklio pasklido virusas, kuris sugadino laivo variklių valdymo sistemą.
Tai yra pats primityviausias pavyzdys, kaip ne tik laivuose, bet ir bet kokiose kompiuterinėse sistemose negalima leisti jungti svetimų USB kaupiklių.
Kėsinasi į navigacines sistemas
Tokie primityvūs, neprognozuojami ir nenuspėjami svetimų „minčių“ įsilaužimai į laivus būna retesni, nes USB kaupiklyje tūnantis virusas į laivą gali niekada ir nepatekti.
Programišiai naudojasi patikimesniais tiesioginės prieigos prie laivų šaltiniais. Į laivus jie laužiasi todėl, kad šie yra menkai apsaugoti.
Laivai tampa tarsi programišių treniruočių lauku. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti įsilaužimus į laivus, iš kurių nėra daug arba visai nėra naudos. Pavyzdžiui, kokia nauda programišiui, jei įsilaužus į laivą bus sugadinta jo navigacinė sistema. Saugumo sumetimais visuose laivuose yra laikomi ir popieriniai jūrlapiai. Todėl net ir „nulaužus“ navigacinę sistemą laivas gali toliau sėkmingai plaukti.
Yra buvę, kai laivų navigacinė sistema sugadinta itin judriuose laivų keliuose – įlankose ar kanaluose. Tačiau laivai ir be elektroninės navigacijos galėjo sėkmingai plaukti. Net ir sugadinus laivų ryšio sistemą, laivo įgula ryšį gali palaikyti laivuose išlikusia primityvia senovine gramofonine sistema.
Jūrininkai dalijasi informacija
Kartais būna ir taip, kad programišių „padėjėjais“, patys to nenorėdami, tampa įgulų nariai. Neseniai viena pasaulyje žinoma jūrų verslo informacinių technologijų kompanija tyrinėjo apie 100 laivų turinčios laivybos kompanijos pasirengimą atremti kibernetines atakas.
Paaiškėjo, kad dauguma jūrininkų nėra pasirengę ir net nežino, kad paprastas elektroninis laiškas gali tapti programišių langu į laivo informacinę sistemą. Į tiriamos kompanijos laivus buvo išsiuntinėti 292 neaiškios paskirties laiškai. Jūrininkai atidarė juos net 269 atvejais. Net 44 įgulos nariai, atsakydami į neaiškios kilmės laišką, pateikė jame prašomą iš dalies slaptą laivo informaciją.
Tai reiškia, kad iš 100 laivų programišiai be jokių didelių pastangų būtų laisvai patekę mažiausiai į 30 proc. laivų. Iš tiesų jie galėjo patekti kone į visus laivus, nes įgulų nariai palyginti geranoriškai dalijosi informacija.
Jūrininkų gerovė
Susisiekimo ministras sudarė Jūrininkų gerovės tarybą. Joje yra 12 narių. Iš jų 3 atstovauja Susisiekimo, Sveikatos ir Darbo bei socialinių reikalų ministerijoms. Iš Klaipėdos yra 7 atstovai. Jūrininkų gerovės taryba privalo pasirūpinti į Klaipėdos uostą atplaukusių, o taip pat Lietuvos jūrininkų gerove, spręsti iškilusias problemas.
„Sūduvio“ remontas
Laivą „Sūduvis“ (M52) iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų perėmęs Lietuvos jūrų muziejus rengiasi jį dokuoti. Laivo korpusas bus nuplaunamas, atnaujinamos pažeistos vietos, povandeninė ir virš vandens esančios dalys bus dažomos. Po dokavimo „Sūduvis“ bus nutemptas į jo stovėjimo vietą Dangėje šalia Pilies tilto.
Gilinimas prie krantinių
Uosto direkcija rengiasi gilinti akvatoriją prie 139 krantinės. Čia bus 14 metrų gylis. Ta vieta, kur rengiamasi gilinti yra viena sudėtingesnių uoste. Šalia jos įrengti Vakarų laivų gamyklos dokai su duobėmis ir dokų inkarais. Vykdant 139 krantinės gilinimą turės būti vertinama ir šalia jos esančių 137A ir 138A krantinių įtaka.
Milijardai Rusijai
Uosto ir logistikos grupė „DP World“, kuri valdo nemažai terminalų Europoje, taip pat laivybos kompaniją „Unifeeder“, iki 2035 m. investuos 2 mlrd. JAV dolerių į Rusijos Arkties laivybos kelią. Ji kartu su Rusijos branduolinės energetikos bendrove „Rosatom“ kurs Šiaurės kelio infrastruktūrą, reikalingus terminalus.
Naujas maršrutas
Danijos laivybos kompanija DFDS atidarė naują liniją iš Prancūzijos Kalė į Didžiosios Britanijos Šerneso uostą, kuris yra prie įplaukos į Temzę. Tarp šių uostų yra apie 130 kilometrų. Krovininis keltas „Maxine“ plaukia kasdien į abi puses 7 dienas per savaitę. Tikimasi krovinių srauto iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos.
Vokietijos laivynas
Vokietijos valdžia numatė skirti 6 mlrd. eurų naujiems karo laivams statyti. Bus statomi žvalgybiniai, povandeniniai, aprūpinimo laivai, fregatos. Laivai bus statomi pačios Vokietijos statyklose. Pirmojo laivo statyba turėtų prasidėti 2023 m. Visus laivus planuojama pastatyti iki 2034 m. Jie pakeis senesnės konstrukcijos karo laivus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...