„Aš turbūt norėčiau kalbėti apie platesnį kontekstą, nes mes turime atvejų, kai buvo vandalizuoti mūsų valstybiniai paminklai, mūsų istorinių didvyrių monumentai, matome dabar trispalvių niekinimą, matome įvairias kitas atmosferos Lietuvoje kaitinimo priemones, ir, man atrodo, mums reikia aiškiai suvokti, kad tai gali būti sisteminis reiškinys. Kitaip tariant, turėkime galvoje, kad Rusija tikrai gali bandyti įvesti šiek tiek chaoso į mūsų valstybę, truputėlį mūsų visuomenę pakaitinti, šiokios tokios suirutės įnešti, ir mes turime suvokti, kad tai gali būti nauja realybė, prie kurios, be jokios abejonės, nesinori priprasti, bet su ja reikės išmokti gyventi ir kovoti. Matyt, be kažkokių didesnių konvencinių grėsmių, nes dabar prie mūsų sienų tikrai ramu, gali būti taikomos psichologinės, informacinės atakos, pasitelkiant ar kokių nors veikėjų iš Rusijos, ar dvigubą pilietybę turinčių Latvijos ar Estijos piliečių, ar galbūt ir vietinių bendruomenės atstovų, kurie ideologiškai yra artimi Rusijos Federacijai arba galbūt dalyvauja tam tikrame Rusijos tinkle. Ar šis atvejis dėl vėliavų yra panašus, koks buvo dėl istorinių paminklų vandalizavimo, tyrimas parodys. Tačiau turėkime galvoje, kad tokių įvairaus pobūdžio atvejų gali būti ir daugiau. Tai yra dabartinės Rusijos veikimo prieš mus algoritmas. Ne grasinti kokiomis nors realiomis pajėgomis prie sienų, bet taikyti provokacijas, veiksmus, kurie gali kelti nepasitenkinimą, suirutę visuomenėje, ypač nukreiptus prieš mūsų valstybės simbolius, mums išskirtines istorines asmenybes“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kalbant plačiąja prasme, kam dar turėtume nusiteikti ir kur, tikėtina, tokių incidentų gali būti daugiau? Kaip mums su tuo tvarkytis? Nes ką daryti teisėsaugai, aišku – jiems reikia ištirti, išsiaiškinti ir rasti tuos, kurie tai padarė. Tačiau ką daryti visuomenei?

– Išties, jūs visiškai teisus – teisėsaugos institucijos dirba, ir dirba užtikrintai. Atvejis dėl mūsų Vanago paminklo vandalizavimo iš esmės yra ištirtas, nebejoju, ir šis atvejis bus ištirtas. Mums, be abejo, reikia nusiteikti visokiems būtent tokių priemonių taikymo scenarijams iš Rusijos pusės. Aš, pavyzdžiui, su džiaugsmu sutikau žinią, kad Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją Antakalnio kapinėse, kur mums yra labai svarbių istorinių monumentų, savanoriai žmonės, turbūt šauliai ar kitų patriotinių organizacijų atstovai, naktį budėjo, patruliavo ir taip padėjo policijai. Jeigu mes esame pajėgūs savo miestuose, savo bendruomenėse būtent taip saugoti mums visiems svarbius istorinius paminklus, tai – vienas iš labai gerų veiksmų, parodantis, kad visuomenė yra nubudusi, kad visuomenė yra atspari, kad jai rūpi ir kad ji gali kalti per nagus galimiems chuliganams ar penktakolonininkams. O šiaip turėkime galvoje, kad gali būti tokių atvejų, kad rusai gali specialiai, kol kas neturėdami tikslo mūsų atakuoti, bet kurti būtent tokią suirutės atmosferą, pavyzdžiui, gali atkartoti tam tikrus veiksmus, kuriuos prieš karo pradžią vykdė Ukrainoje – pastatų žymėjimą, vienokio ar kitokio dažnio radijo bangų paleidimą, imituodami ir bandydami žmonėms pateikti versiją, kad čia tuoj bus taip, kaip buvo Ukrainoje, nors iš tikrųjų dabar jie to negali padaryti net teoriškai.

– Klausimas apie kur kas pavojingesnius veiksmus – sabotažą, ypač prieš kritinę infrastruktūrą. Tarkime, pavyzdys – geležinkelis yra tokia vieta, kur tikriausiai prie visos linijos nepastatysi pareigūnų ar stebėjimo kamerų, o geležinkeliu į Kaliningrado sritį per Lietuvą nuolatos tranzitu važiuoja tiek žmonės, tiek tam tikri kroviniai, ir suprantant, kad rusų traukiniai gali būti gana lengvas grobis sabotuotojams, ar yra įvertinta ši grėsmė ir ką mes dėl to darome?

Tokioms provokacijoms geriausias atkirtis yra principingi veiksmai ir mes tuos principingus veiksmus padarysime, nepriklausomai nuo to, kokia bus provokacija.

– Karaliaučiaus tranzitui yra (skiriamas) išskirtinis mūsų tarnybų dėmesys ir parengties lygis būtent šiai arterijai yra pritaikytas visai kitoks. Dar noriu pasakyti, kad galime kalbėti ne tik apie geležinkelius, galime kalbėti ir apie visą kitą kritinę infrastruktūrą – tai, kas susiję su mūsų elektros energetika, su pastotėmis, su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Noriu čia atsakingai pasakyti, kad per pastaruosius metus mes tikrai labai užsiauginome raumenis šių objektų apsaugos srityje. Energetikos ministerija telkia daug dėmesio, pajėgų ir investicijų, kad tie objektai būtų saugomi antidroninėmis sistemomis, kad jie turėtų sustiprintą apsaugą. Dėl mūsų Kuršių marių, dėl SGD terminalo – įsigyjama sonarų sistemų, kitaip tariant, mes turime daug stipresnę monitoringo sistemą. Tad būtent tokių jūsų minėtų hibridinių diversijų galimybę mes vertiname, tam ruošiamės stiprindami visų tų objektų apsaugą, kas dabar priklausytų įmonių, kurios valdo tuos objektus, kompetencijai. Jos tai daro, ir aš džiaugiuosi, kad mes čia raumenis auginame gana intensyviai.

– Pabaigai trumpai – žvalgybos institucijų praėjusią savaitę pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje minima, kad prorusiškos politinės jėgos ir partijos šiuo metu populiarumo tikrai nesulaukia, netgi priešingai. Tačiau, daugėjant provokacijų, ar nėra taip, kad iš tiesų prokremliškos nuotaikos tarp dalies gyventojų šalyje vis tik yra suaktyvėjusios?

– Kažkokiame nedideliame sluoksnyje – taip. Galime iš tikrųjų tai sieti ir su perimta Rusijos iniciatyva Ukrainoje. Kaip aš sakau, nugaros šiek tiek išsitiesino ir, matant Kremliaus režimo pakalikus, deja, bet tas jaučiasi šiek tiek ir Lietuvoje. Tačiau mes reaguojame principingai, rodome jėgą, galią, nes suprantame labai paprastą dalyką – kad tokioms provokacijoms geriausias atkirtis yra principingi veiksmai ir mes tuos principingus veiksmus padarysime, nepriklausomai nuo to, kokia bus provokacija.