Raudonojo Kryžiaus draugijoje – atleidimų banga

Nepatiko klausimai?

Vakar su daugiau nei 13 metų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriui vadovavusia D.Fabijonavičiene buvo nutraukta darbo sutartis. Moteris taip ir nesulaukė paaiškinimo, kuo neįtiko organizacijos vadovams.

Klaipėdietė ne vienintelė buvo priversta pasitraukti iš užimamų pareigų. Kiek anksčiau įspėjimų apie atleidimus sulaukė dar trys ilgametės draugijos narės ir vadovės iš kitų Lietuvos miestų.

Spėjama, kad taip bandoma atsikratyti su Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovams neįtikusiais savanoriais.

Atleidimai iš darbo pasipylė po XV draugijos suvažiavimo, kuriame dalyvavo 16 Lietuvos skyrių delegatai ir svečiai. D.Fabijonavičienė ten vyko kaip svetys kartu su Klaipėdos skyriaus deleguotu atstovu.

Draugijos nariai neišgirdo lauktos veiklos ir finansų ataskaitos apie praėjusius metus. Suvažiavime išaiškėjo, kad draugijos vadovai pardavė už aukotojų pinigus įsigytas patalpas viename iš didžiųjų miestų. Tačiau kam ir kaip buvo panaudoti gauti pinigai, taip ir liko neaišku.

Sulaukė represijų

Suvažiavimo delegatai pareiškė nepasitikėjimą draugijos valdyba ir jos pirmininku Gediminu Almantu, taip pat pareikalauta sušaukti neeilinį XVI suvažiavimą. Tačiau sulaukta kitokios reakcijos, nei tikėtasi.

Pasak kai kurių draugijos narių, po suvažiavimo sulaukta represijų: neprisistatę sekretoriato darbuotojai pradėjo skambinti nariams ir daryti į ikiteisminio tyrimo apklausas primenančius interviu apie prieš tai vykusius visuotinius susirinkimus, tikrinti narių parašų tikrumą.

Valdyba už uždarų durų rengianti slaptus posėdžius, kurių metu esą priima sprendimus, kaip nubausti patalpų pardavimui ir skyrių silpninimo politikai nepaklususius narius.

Galiausiai visi suvažiavimo delegatai, balsavę už nepasitikėjimą valdyba, buvo nubausti, atimant jų narystės organizacijoje statusą, su kai kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys.

Organizacijoje įsivyravusi baimės atmosfera, nors draugijos interneto tinklalapyje skelbiama, kad ji savo veiklą grindžia humaniškumu, bešališkumu, neutralumu, savanoriškumu ir vienybe.

Skyrius sunyks?

D.Fabijonavičienė spėja, kad vadovų nemalonę užsitraukė dėl nepatogių klausimų apie finansinius reikalus.

"Norime daugiau aiškumo ir skaidrumo. Mes dirbame ne šiaip sau darbą. Esame savanoriai, kurie už savo pastangas negauna jokio atlygio. Aš tai darau daug metų ir man tai įaugę į kraują, tapo mano gyvenimo būdu", – klaipėdietė neslėpė apmaudo, kad po ilgų atsidavimo metų organizacijai tapo nereikalinga.

D.Fabijonavičienė būgštauja, kad, jai pasitraukus iš draugijos, aktyvi veikla uostamiestyje nunyks. Ji net neabejoja, kad neįmanoma rasti kito taip savo darbui atsidavusio žmogaus.

Pašnekovei apmaudu, kad liks neįgyvendinti planai, susiję su uostamiesčio senjorais, jaunimu. Raudonojo Kryžiaus draugijos patalpose beveik 10 metų renkasi senjorai, jaunimas.

Prieglobstį čia randa "Maisto banko" savanoriai, vargšams dalijama gauta humanitarinė pagalba.

Išsilaikydavo patys

Klaipėdos miesto savivaldybė prieš septynerius metus draugijai skyrė patalpas Taikos pr. 107 name pagal panaudos sutartį. Iš anksčiau turėtų patalpų Švyturio gatvėje draugijos nariai buvo priversti išsikelti dėl prakiurusio stogo.

"Savivaldybė matė, kad esame veiklūs. Šiaip patalpų niekas neduoda. Patys savo jėgomis susitvarkėme patalpas, padėjo rėmėjai iš Vokietijos. Dabar turime "superines" patalpas palyginti su tomis, kokias gavome.

Vienas kaunietis mums nemokamai įrengė pandusą, kad tik kuo daugiau žmonių galėtų pas mus ateiti. Senjorai nepraleisdavo nė vieno trečiadienio, net kai vyko namo renovacija ir reikėdavo sėdėti tarp dulkių", – pasakojo D.Fabijonavičienė.

Pasak buvusios vadovės, skyrius visada išsilaikydavo iš savo uždirbtų pajamų: parašytų projektų, organizuotų pirmosios pagalbos kursų, surinktų 2 procentų gyventojų pajamų mokesčių, jaunimo uždirbtų per vasarą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovai pareiškė, kad nuo birželio perims visus skyriaus finansinius reikalus.

Tikėjomės, kad jaunimas atnaujins ir sustiprins draugijos veiklą, įneš naujų vėjų. Tačiau per trejus metus iš 39 skyrių liko tik 20.

"Prieš trejus metus vadovo postą patikėjome jaunimui. Tikėjomės, kad jaunimas atnaujins ir sustiprins draugijos veiklą, įneš naujų vėjų. Tačiau per trejus metus iš 39 skyrių liko tik 20. Vyksta nuolatinis skyrių mažinimas, veikla nesiplečia", – nusivylimo neslėpė D.Fabijonavičienė.

Šių metų pradžioje buvo uždarytas gana didelis Panevėžio skyrius, vienijęs apie 100 savanorių. Atleidus ilgametę ankstesnę vadovę ir atsisakius turėtų patalpų, be priežiūros liko iki tol draugijos narių globoti senukai ir neįgalieji.

Būgštaujama, kad panašus likimas gali ištikti ir Klaipėdos skyrių.

Nepateisino lūkesčių?

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai į dominančius klausimus sutiko atsakyti raštu. Draugijos generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė taip pakomentavo susidariusią situaciją:

– Kodėl iš darbo atleidžiama ilgametė Klaipėdos skyriaus pirmininkė D. Fabijonavičienė?

– Du svarbūs aspektai, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, nekalbant apie darbines D.Fabijonavičienės kompetencijas.

Pirma, organizacija nuo 2017 m. įgyvendina didžiulį kompleksinį organizacijos pokyčių projektą, kurio tikslas – vieningos Raudonojo Kryžiaus humanitarinės programos visoje Lietuvoje, sistemiškas ir kokybiškas darbas su savanoriais, tvarus organizacijos finansavimo modelis.

Projekto sėkmės pagrindas – įsitraukę, motyvuoti skyriai, norintys tapti šio pokyčio dalimi. Dvejus metus diskutavome ir kalbėjome su skyrių atstovais, kartu gryninome organizacijos misiją, strategines veiklos kryptis, ieškodami bendrų mus vienijančių vardiklių.

Ten, kur tokio susitarimo pasiekti nepavyksta, kur nėra noro keistis ir judėti pirmyn, mes turime priimti tokius sprendimus.

Antras svarbus dalykas yra tai, kad Klaipėdos skyrius, nors ir veikė sąlyginai neblogai, tikrai neišnaudojo Klaipėdos miesto potencialo, tiek kalbant apie savanorių įsitraukimą, tiek apie teikiamų paslaugų kokybę, tiek apie programų apimtis.

Mažesnių miestelių skyriai pritraukia daug daugiau savanorių ir pasiekia efektyvesnių rezultatų. Ambiciją augti ir stiprėti norisi kelti ir Klaipėdos skyriui.

– Koks likimas laukia Klaipėdos skyriaus, kur kas savaitę renkasi nemažai senjorų, jaunimo, kiti savanoriai?

– Klaipėdos skyrius ir toliau veiks, norime jį sustiprinti ir jo veiklą plėsti. Artimiausiu metu skelbsime konkursą užimti Klaipėdos skyriaus savanorių grupės vadovo vietą ir ieškosime aktyvaus, išmintingo ir humanitarines vertybes palaikančio savanorės ar savanorio, kuriam toks iššūkis būtų įdomus ir viliojantis.

Klaipėdos skyriaus toliau laukia darbai "Šiltų apsilankymų" programoje, pagal kurią savanoriai lanko vienišus senelius, senjorai ir toliau bus kviečiami rinktis skyriaus patalpose. Slaugytoja lanko ir lankys slaugomus žmones jų namuose.

Klaipėdoje savo sėkmingą veiklą tęs ir Infocentras migrantams, kur jie gaus nemokamas paslaugas. Toliau bus vykdomi pirmosios pagalbos mokymai.

Taip pat tikime, kad pamažu pavyks susidėlioti pasirengimo krizinėms situacijoms programą ir Klaipėdoje formuoti naujas savanorių grupes, pasirengusias padėti valstybės ir savivaldybės institucijoms krizės atveju.

– Kaip pakomentuotumėte draugijos narių spėjimus, kad skyriai uždaromi ir atleidžiami tie žmonės, kurie neparankūs Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovams?

Kai dialogo ir susitarimo pasiekti nepavyksta, tenka sukti skirtingais keliais.

– Skyriai, kurie nori dirbti drauge, nori drauge augti ir keistis, nėra ir nebus uždaromi. Organizacija nestovi vietoje – norime pritraukti naujų kompetentingų žmonių, turėti bendrus tikslus ir jų drauge siekti. Kai dialogo ir susitarimo pasiekti nepavyksta, tenka sukti skirtingais keliais.

– Kokie reorganizaciniai pokyčiai vyksta jūsų organizacijoje?

– 2015 m. tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija, kurios dalimi yra ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, atliko tyrimą Lietuvoje, po kurio pateikė rekomendacijas, kaip gerinti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą.

Federacija pažymėjo, kad kai kurie skyriai veikia kaip vienos šeimos organizacijos, skyrių projektai vykdomi ne pagal pažeidžiamumo kriterijus, o pagal pinigus skiriančių institucijų norus ir reikalavimus. Taip pat pažymėta, kad organizacija finansiškai nėra tvari, o jos kultūra nėra nukreipta į tai, kaip pritraukti ir išlaikyti savanorius, trūksta bendrų programų.

Reaguodama į šią kritiką, 2017 m. naujai išrinkta organizacijos valdyba priėmė sprendimą keisti veiklos modelį.

Naujas veiklos modelis apima šiuos pagrindinius elementus – vieningų humanitarinių programų vykdymą nacionaliniu mastu, savanorystės tinklo stiprinimą ir finansinio organizacijos tvarumo užtikrinimą.

Dvejus metus Raudonojo Kryžiaus vykdomas pokyčių projektas šiuo metu pasiekė intensyvų įgyvendinimo etapą. Atsirado programa "Šilti apsilankymai", kurios metu savanoriai lanko vienišus senelius, buvo išplėstas savanorystės tinklas, organizacija pradėjo telkti nuolatinius rėmėjus, kad nebūtų priklausoma tik nuo projektų užsakovų.