„Nevyriausybinis sektorius, nevyriausybinė organizacija „Raudonos plytos“ įsijungia tada, kai viešasis sektorius, sakykime taip, silpnai veikia, nesusikalba, kažkur užstringa ir mes norime padėti susikalbėti. Pateikėme Klaipėdos paštą nominacijai nykstančio paveldo programai, kuri vadinasi „Seven Most Endangered“ – septyni labiausiai nykstantys“, – teigė viešosios įstaigos vadovė Edita Valinčienė.
Anot viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ vadovės, tarptautinių ekspertų dėmesys Klaipėdos centriniam paštui padėtų greičiau rasti reikiamus sprendimus.
„Galvojame, kad tarptautinis dėmesys yra labai gera priemonė, labai gera iniciatyva šitam reikalui“, – tvirtino E. Valinčienė.
Septyniems programai pateiktiems ir atrinktiems nykstantiems objektams tarptautiniai ekspertai padės įvertinti grėsmes, rengs rekomendacijas dėl išsaugojimo, analizuos restauravimo galimybes.
Ar Klaipėdos centrinis paštas sulauks tarptautinių ekspertų dėmesio ir taps nykstančio paveldo programos dalimi, turėtų paaiškėti kitąmet.
1893-aisiais pastatytas Klaipėdos centrinis paštas tuščias jau septynerius metus.
Nors buvo planuota, kad pastatas bus atnaujintas ir prikeltas naujam gyvenimui, bėgant metams atlikti tik avarinės būklės šalinimo darbai, o esminių tvarkybos darbų statinys vis dar nesulaukia.
Bėgant metams ir pastato būklei prastėjant, finansavimo poreikis gerokai išaugo.
Jei prieš septynerius metus buvo skaičiuota, kad komplekso atnaujinimui prireiktų maždaug 7 mln. eurų, dabar kalbama apie kelis kartus didesnę sumą.
„Manau, kad jau ir net ne 10, o ko gero 15 mln. eurų kainuos šitų keturių pastatų komplekso sutvarkymas“, – teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos centrinis paštas priklauso Kultūros ministerijai, jį valdo ministerijai pavaldi įstaiga – Kultūros infrastruktūros centras.
Naujausi komentarai