Politinės organizacijos, išsikėlę kandidatai, Lietuvoje registruotos nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais bei žmogaus teisėmis, gali teikti ne daugiau kaip po 2 stebėtojų kandidatūras kiekvienoje rinkimų apylinkėje.

„Tai galima padaryti iki vasario 27-osios. Praėjusiuose rinkimuose stebėtojų buvo labai mažai. Tas jų darbas neapmokamas, jie savanoriškai stebi rinkimus, gal todėl mažai kas tuo susidomi. Be to, stebėtojai įtakos rinkimų eigai neturi, nes politinėms partijoms paprastai pakanka ir savo atstovų rinkimų komisijose“, – teigė A. Gritėnas.

Rinkimų stebėtojai negali būti tos savivaldybės meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat rinkimų komisijų nariai, įregistruoti kandidatai, kurie dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose.

„Yra buvę visokių stebėtojų. Pasitaikydavo, kai vieni jų kėlė įtampą, kiti tiesiog sėdėdavo kampe ir tyliai žaisdavo mobiliuoju telefonu. Yra tekę išankstiniuose rinkimuose vieną tokį labai aktyvų stebėtoją, kuris trukdė dirbti komisijai, supažindinti su jo teisėmis ir pareigomis, kad neperlenktų lazdos. Buvo atvejų, kai stebėtojai užsiėmė savo partijos reklama ar kita ne visai leistina veikla. Manyčiau, kad stebėtojų kompetencija turėtų būti išsamiau patikrinama Vyriausiosios rinkimų komisijos, nes neretai pasitaiko, kai rinkimų stebėtojais tampa tiesiog žmonės iš gatvės“, – pastebėjo A. Gritėnas.