Dienos komentaras

Rezervatas - miestiečiams

Valdžia kuria taisyklių paklodes, kad šunų mylėtojai ir jų oponentai pakęstų vienas kitą ir nepradėtų mosuoti ginklais.

Tačiau taisyklės - sau, o šunų šeimininkai - sau. Bent kartą per savaitę Klaipėdoje išgirstame po istoriją apie incidentus su šunimis.

Kiekvieną kartą, kai šuo sužaloja žmogų, pratrūksta neapykantos potvyniai. Pirmiausia siūloma šaudyti šunis. Po to prie sienos statyti jų šeimininkus. Piktinamasi, kam leidžiama laikyti tokius žmogėdras daugiabučiuose arba palaidus privačiose teritorijose. Neapykanta į neapykantą tuoj sureaguoja šunų mylėtojai: „Šunis šaudyti, raganas deginti. Ponai, pabuskite - jau XXI amžius. O jūs likote viduramžiuose!“

Šunų šeimininkai įsitikinę, kad jų augintiniai patys švelniausi - tik nereikia jų erzinti. Šunų fobija apsikrėtusiems praeiviams ir dviejų mėnesių kiemsargis - vampyras, pusryčiams ir vakarienei šlamščiantis žmogieną.

Ir sutaikyti šių dviejų žmonijos dalių niekas negali.

Atrodo, viskas paprasta. Laikykis valdžios patvirtintų taisyklių ir tavo augintinis niekam neužklius. Arba šuo neturės progos sukandžioti kaimyną ar praeivį. Tačiau ir patys šeimininkai tampa kovinių šunų aukomis. Mirtinai sužaloti vaikai. Apdraskytos šeimininkų galvos.

Teko matyti, kai pusgirtis šeimininkas bandė tramdyti prie grandinės pririštą rotveilerį. Kovinis šuo taip griebė vyrui už blauzdos, kad šiam teko penkiose vietose susiūti koją ir dvi savaites pasivartyti ligoninėje. Buvo perplėštos ir venos. Iš pradžių šeimininkas sakė: „Tą žvėrį užmušiu“. Išsiblaivęs nusiramino: „Nereikia girtam kabinėtis prie šuns“.

Praeivius siutina, kai šunys palaidi be antsnukių laksto po mokyklų stadionus, poilsio parkus, o šeimininkas už puskilometrio su gražia panele prisimena savaitgalio nuotykius. Šunininkai atrems priekaištus nė nemirktelėję: „Valdžia neįrengė prie mūsų namų aptvertos aikštelės šunims“. Jie atrodo teisūs ir mokesčius moka.

Tačiau mieste trūksta ir žaidimų aikštelių mūsų vaikams. Negi leisime valdžiai laidyti pinigus vien tik šunims? Ir apskritai: nori šuns - turėk nuosavą namą, aptvertą aukšta spygliuota tvora. Geriausiai, kad jis dar būtų su antsnukiu, pririštas trumpu sustiprintu pavadžiu prie būdos. O ką? Sugalvos vaikai kaimyno kieme šunį plytgaliais aplaidyti. Juk tas pabaisa be antsnukio gali ir įkąsti. Kas atsakys? Negi aš savo vaikus turiu ganyti kaip žąsis?

Aišku, turi ganyti. O geriausiai - aptvertose aikštelėse, kur neįlenda šunys. Tuose rezervatuose galėtų kvėpuoti grynu oru šunų priešai. O patys sargiai margiai liežuvius džiovintų siausdami skulptūrų parke, dviračių take, Danės skveruose. Ir jiems netrukdytų zyziantys praeiviai, kuriems nuo kiekvienos pekinų bolonės atima amą.