Netrukus Klaipėdos rajono taryba turės apsispręsti, kokiomis lengvatomis papildyti rinkliavos už komunalines atliekas tvarką.

Papiktino sąskaita tarpuvartėje

Pernai įsigaliojusi rinkliavos sistema tebekaitina aistras. Nors dauguma rajono gyventojų susimoka jiems pateiktas sąskaitas, tačiau sodo sklypus turintys klaipėdiečiai vis dar mėgina įrodyti, kad jie apmokestinami dvigubai.

Klaipėdietis Povilas Šileika dienraščiui pasakojo, kad jį papiktino 204 litų sąskaita už komunalines atliekas. Klaipėdietis turi sodo sklypą bendrijoje „Dituva“.

„Sąskaitą su žmona atsitiktinai aptikome lyg tarpuvartėje įstrigusią popieriaus skiautę. Išėmus iš už vartelių vyriaus įstrigusį peršlapusį popieriaus lapelį ir atsargiai jį išskleidus tapo aišku, kad tai dar balandžio gale suformuotas ir beveik dvi savaites iš Gargždų iki Dituvos sodų keliavęs Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ išrašytas ir į tarpuvartę įspraustas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo kvitas net 204 litų sumai, kurį apmokėti reikėjo iki gegužės 10 dienos“, – piktinosi vyras.

Sąskaitoje buvo įrašytas ir 60 litų mokestis už praėjusius metus.

P.Šileika su pretenzijomis kreipėsi į viešąją įstaigą „Gargždų švara“, kuri administruoja rinkliavą.

„Man buvo perskaičiuota mokesčio suma kaip asmeniui, kuris nuolat negyvena sodo teritorijoje, ir išrašyta nauja 85 litų sąskaita“, – pasakojo klaipėdietis.

Tačiau vyras nepatenkintas ir šia suma.

„Kodėl aš turiu mokėti net ir tuos 85 litus įstaigai, kurios paslaugų man nereikia, jomis aš nesinaudoju ir neplanuoju naudotis“, – tūžo klaipėdietis.

Supleškino 4 konteinerius

„Netiesa, kad į sodus nors ir trumpam atvykę gyventojai nepalieka šiukšlių. Šį pirmadienį vien iš Dituvos sodų buvo išvežta 28 tonos šiukšlių, kai per visą balandį iš šių sodų buvo išvežta 48 tonos atliekų“, – pastebėjo įstaigos „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus.

Atšilus orams ir padaugėjus sodininkų, pasak R.Martinkaus, komunalinių atliekų konteineriai šiukšlėmis pripildomi per dvi valandas.

Kaimiškose vietovėse atliekos turėtų būti išgabenamos du kartus per mėnesį, tačiau Dituvoje konteineriai ištuštinami 8 kartus per mėnesį.

„Šiandien susitiksime su atliekų vežėjais ir svarstysime, ar nevertėtų iš Dituvos šiukšles vežti kiekvieną dieną. Soduose problemų tikrai yra. Vien per praėjusią savaitę Dituvoje buvo sudeginti keturi atliekų konteineriai. Tačiau mes mėginsime pratinti gyventojus prie civilizacijos“, – sakė R.Martinkus.

Įstaigos „Gargždų švara“ skaičiavimais, Klaipėdos rajone rinkliavą sumoka apie 78 proc. gyventojų.

„Tačiau Dituvos soduose rinkliavą moka 18 proc. mokėtojų. Situacija soduose prasta, bendrijų pirmininkai nesugeba rasti tinkamos vietos konteineriams, o gyventojai savo šiukšles meta bet kur. Tačiau mes rankų nenuleisime, žmonių požiūris po truputį keičiasi. Prabilta net apie antrinių žaliavų konteinerius soduose“, – kalbėjo R.Martinkus.

Tikisi rinkliavos lengvatų

Rajone rinkliava įvesta dar pernai rugpjūtį ir skaičiuojama nuo turto vieneto. Miestiečių įtūžis dėl rinkliavos turėtų slūgti, nes rajono politikai planuoja kitą savaitę tarybos posėdyje apsispręsti, kokiais atvejais galima bus atleisti gyventojus nuo rinkliavos ar taikyti nuolaidas.

Projekte numatyta, kad nuo rinkliavos bus atleisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių nekilnojamasis turtas yra fiziškai sunaikintas, netinkamas gyventi ir naudotis juo, taip pat, jei pastatas yra nenaudojamas.

Rinkliavos galės nemokėti dar statomų pastatų savininkai, kuriems yra išduotas statybos leidimas. Tačiau tik tokiu atveju, jei bus pasirašyta sutartis su statybos atliekas tvarkančia įmone.

Penkiasdešimties procentų lengvatos gali tikėtis vieniši nedirbantys senatvės pensinio amžiaus asmenys, jei jiems priklausančiu būstu niekas daugiau nesinaudoja. Nuolaidų galės tikėtis vieniši asmenys, netekę 60–100 proc. darbingumo arba gyvenantys su nedirbančiu pensininku.

Pusę rinkliavos sumos už sodo sklypą galės mokėti ir tie pensininkai, kurie sode negyvena, o tik atvyksta trumpam.

30 proc. nuolaidos galės tikėtis tie gyventojai, kurie gyvena atokiai ir atliekų konteineriai yra toliau nei kilometras nuo gyvenamojo pastato.

Asmenys, kurie pretenduos į numatytą lengvatą, turės pateikti ne tik prašymą, bet ir dokumentus, įrodančius, kad lengvata jiems priklauso.