Teismas trečią kartą atidėjo bylos dėl rinkliavos už atliekų išvežimą ir tvarkymą Klaipėdoje teisėtumo nagrinėjimą. Kitas posėdis vyks kovo pabaigoje.

Prašė pašalinti Vyriausybės atstovę

Į užvakar Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vykusį posėdį dėl šiukšlių rinkliavos sugužėjo būrys klaipėdiečių. Salė buvo sausakimša. Dalis klausytojų laukė koridoriuje.

Teisėjų kolegijai proceso dalyviai pateikė daug prašymų, naujų rašytinių įrodymų. Vienas iš prašymų – procese pareiškėju įtraukti Seimo narį Evaldą Jurkevičių.

Tam priešinosi įmonės "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" atstovai. Bendrovės advokatas Virgilijus Kaupas tvirtino, jog tam nėra teisinio pagrindo.

Įmonės atstovai taip pat prašė iš proceso pašalinti Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje Kristiną Vintilaitę.

V.Kaupas teisėjų kolegijos prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes posėdyje nedalyvauja Vyriausybės atstovas, kuris išsakytų aiškią jos poziciją. Trečiuoju asmeniu Vyriausybė patraukta praėjusio posėdžio metu.

Pasak K.Vintilaitės, bylos nagrinėjimą galima pradėti. Išanalizuoti rašytiniams šaltiniams užtektų pertraukos, o juose nurodyta ir daugumos ministerijų pozicija šiuo klausimu.

Įtraukė antrą pareiškėją

Teisėjų kolegija nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą, nes posėdyje nebuvo atstovo iš Vyriausybės ir dėl naujų rašytinių įrodymų gausos. Kitas posėdis vyks kovo 25 d.

Teismas atmetė įmonės "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" prašymą pašalinti K.Vintilaitę iš proceso, o antro Vyriausybės atstovo, kuris išsakytų jos nuomonę, dalyvavimą posėdyje pripažino būtinu.

Seimo narys E.Jurkevičius teismo sprendimu įtrauktas pareiškėju. E.Jurkevičius tvirtino visiškai palaikantis Seimo narės Irenos Šiaulienės pareiškimą.

Bylą dėl atliekų tvarkymo rinkliavos Klaipėdoje teisėtumo pernai inicijavo tuometinis Seimo narys Vytautas Čepas. Vėliau jo iniciatyvą perėmė I.Šiaulienė. Jų nuomone, bendrovė "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" neturi teisės rinkti mokesčio iš klaipėdiečių. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar rinkliavos, kuri nustatoma pagal gyvenamojo būsto plotą, o ne jo gyventojų skaičių, skaičiavimo būdas teisingas.

Tokią poziciją palaiko ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti K.Vintilaitė. Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje teigimu, keisčiausia, kad savivaldybė garbę gina melu.

Vilkino sprendimo vykdymą

Pasak K.Vintilaitės, tai atsispindi kovo 7 d. dienraštyje "Klaipėda" išspausdintoje Klaipėdos miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus publikacijoje: "Lodžijų apmokestinimas: triukšmas dėl triukšmo".

"Pareiškime teigiama, kad Vyriausybės atstovė nematė, jog mokesčiai pagal plotą buvo skaičiuojami ir iki rinkliavos įvedimo. Ši informacija neatitinka tikrovės", – pabrėžė Vyriausybės atstovė.

K.Vintilaitės teigimu, vykdydama savivaldybės priežiūrą, ji dar iki rinkliavos įvedimo nustatė, kad daugiabučių namų administravimo nuostatai Klaipėdos mieste neatitinka reikalavimų, nes neteisėtai reglamentuoja mokesčių iš gyventojų rinkimą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Taip pat išaiškino, kad minėti mokesčiai renkami, nesant miesto tarybos patvirtinto tarifo. Dėl šių pažeidimų buvo išisųsti reikalavimai, tačiau, pasak K.Vintilaitės, savivaldybė atsisakė juos vykdyti.

"Dėl akivaizdaus teisės pažeidimo man teko bylinėtis beveik dvejus metus. 2007 metų spalį Vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo savivaldybės tarybą patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo tarifus. Tačiau teismo sprendimą buvo delsiama vykdyti. Atliekų tvarkymo tarifai buvo įteisinti pernai kovą. Turiu pagrindo manyti, kad toks vilkinimas susijęs su tuo, jog nuo liepos įvesta rinkliava. Tad nereikėtų teigti, kad Vyriausybės atstovė nematė ir nereagavo", – tvirtino K.Vintilaitė.

Vyriausybės atstovė visiškai nepagrįstu įvardijo miesto mero Rimanto Taraškevičiaus teiginį, kad sumažinus mokestį už atliekų tvarkymą lodžijų savininkams, jis padidės kitiems gyventojams.

Anot K.Vintilaitės, klaipėdiečiai už atliekas moka pagal plotą, o 1 kv. m kaina yra nustatyta. "Lodžijos neapmokestinimas nereiškia, kad kitam butui bus didesni mokesčiai. Gyventojas mokės pagal tokį plotą, kokio yra jo butas. Toks skaičiavimo principas nėra teisingas, nes šiukšlina asmenys, o ne "kvadratai" ar lodžijos. Juolab, kad yra nustatyta atliekų susikaupimo norma – 370 kilogramų vienam gyventojui", – pabrėžė Vyriausybės atstovė.