Pastaruoju metu vis aštriau iškyla klausimas – ar reikėjo statyti naują keleivių ir krovinių terminalą centrinėje uosto dalyje, jei naujų linijų į Klaipėdą nepavyksta pritraukti.

Linijų nepritraukė

Jau pasigirsta teiginių, kad nuo gegužės iš Jūrų perkėlos į Centrinį Klaipėdos terminalą bus perkelta keltų linija, jungiantį Klaipėdą su Švedijos Karlshamnu. Tokia žinia sulaukė itin neigiamos buvusios Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo reakcijos.

Jis pastebėjo, kad naujasis keltų terminalas turėjo sukurti papildomą 500 tūkst. keleivių srautą ir apie 6 mln. tonų krovinių kasmet, užuot dalinęsis tuos pačius uosto ro ro krovinius. Kaltinimai mesti dabartiniam direkcijos vadovui Arvydui Vaitkui, kad Centriniame Klaipėdos terminale jis nereikalaujantis naujų krovinių.

„Uosto direkcija neturėtų nurodinėti verslui, kur ir ką jis turi dirbti. Kai tik buvo perduotas Centrinis Klaipėdos terminalas, parašiau verslo struktūroms, kad būtų imamasi veiksmų, jog terminalas veiktų. Atsakyme buvo išdėliotos problemos dėl naujų linijų pritraukimo. Verslininkai nurodė, kad vyksta derybos, bet pritraukti naujas linijas nepalankus metas. Dėl laivų degalų reikalavimų, Rusijos embargo ir kitų priežasčių linijos dažniau uždarinėjamos nei kuriamos naujos“, – tikino A.Vaitkus.

Anot jo, naujų keltų linijų Centrinis Klaipėdos terminalas ieškojo mažiausiai dvejus metus. Visos Baltijos jūros keltų kompanijos turėjusios galimybę ateiti į Klaipėdą, bet tuo nepasinaudojo.

Jūrų perkėla – be keltų

Tai, kad iš Jūrų perkėlos į centrinį Klaipėdos terminalą bus perkelta viena linija, A.Vaitkus sakė vertinantis teigiamai.

„Linijos perėjimas iš vieno terminalo į kitą siejamas su tolesniu Smeltės pusiasalio vystymu. Pusiasalis, pertvarkius jį, galėtų duoti ne mažiau kaip du kartus didesnę naudą nei yra dabar. 45 ha Jūrų perkėlos teritorija užgriozdinta senais statiniais, nereikalingomis geležinkelio linijomis ir nėra tinkamai panaudojama. Kalbame uoste apie naujų krovos teritorijų stoką, o Jūrų perkėloje yra puikiausia teritorija toliau nuo gyvenamųjų namų, su atvestais geležinkeliais ir automobilių keliais“, – dėstė direkcijos vadovas, kuris ateityje vietoje Jūrų perkėlos mato modernų ir našų krovos terminalą be ro pax laivų.

Jo nuomone, naujajame Centriniame Klaipėdos terminale priimti jūrų keltus yra nepalyginamai geriau nei Jūrų perkėloje.

„Keleivis iš kelto naujajame terminale išeina gražiausioje vietoje, kitaip priims Klaipėdą ir Lietuvą. Kaip teigia laivybos kompanijų atstovai, Centrinio Klaipėdos terminalo lygis atitinka geriausius Europos analogus“, – pastebėjo A.Vaitkus.

Analizuos regiono pokyčius

O kaip dėl to pusės milijono keleivių ir 6 mln. papildomų krovinių – ar jų nebereikia uostui?

„Negalima iš karto kalbėti apie didžiausius įsipareigojimus. Uostų terminalų veiklos realybė tokia, kad nė vienas iš karto nedirba 100 proc. pajėgumu. Tokiais pareiškimais tik klaidinami žmonės“, – mano A.Vaitkus.

Į kokius uostus šiandien iš Klaipėdos galėtų nusidriekti naujos jūrų keltų linijos? Buvo diskusijos apie Klaipėdos–Svinoustjės uostų liniją. Bet ji neparanki automobilių srautams. Nepasiteisino ir plaukimai į Gdanską, Zasnicą.

„Jei būtų bent koks patogus maršrutas, verslas iš karto belstųsi į Klaipėdos uostą. To nėra, nes šiuo metu linijos iš Klaipėdos į Karlshamną ir Kylį yra pačios optimaliausios“, – svarstė A.Vaitkus.

Uosto direkcija neseniai sulaukė prašymų mažinti jūrų keltų rinkliavų kainas – neva tai pagyvins keltų laivybą.

„Nematau reikalo mažinti rinkliavų. Uosto rinkliavos visoje krovinių logistikos grandinėje siekia vos apie 4 procentus. Jų sumažinimas nieko nekeistų. Nesirengiame didinti ar mažinti ir kitų rinkliavų, nors regione vyksta žymūs pokyčiai. Stebime aplinką, ruošiamės. Jei Latvijos uostai neteks Rusijos krovinių regione prasidės uostų įkainių karas. Planuojame užsakyti regiono logistikos ir konkurencinės aplinkos studiją, kad galėtume įvertinti vykstančius pokyčius“, – tikino A.Vaitkus.

Panašią studiją uostas buvo užsakęs prie 8 metus.