Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pavedė aplinkosaugos institucijoms išsiaiškinti Baltijos jūros išplukdytų negyvų ruonių kritimo priežastis ir nustatyti kaltininkus.

Praėjusios savaitės pabaigoje Karklėje, Melnragėje ir Giruliuose buvo aptikti šešių negyvų ruonių kūnai. „Turime nustatyti, kas kaltas dėl ruonių žūties, kad galėtume apsaugoti šiuos gyvūnus“, – sakė ministras.

Jūros išplukdytieji ruoniai, pasak Lietuvos jūrų muziejaus specialistų, negalėjo kristi nuo infekcinių ligų, kadangi buvo jauni, gerai įmitę. Ant jų kūnų nepastebėta ir jokių smurto žymių. Specialistų nuomone, veikiausiai gyvūnai užduso, įsipainioję į žvejų tinklus, į kuriuos jie plaukė, norėdami pasigauti ten įkliuvusių žuvų. Tikėtina, kad negyvų ruonių kūnus žvejai galėjo tiesiog išmesti į jūrą.

Tačiau gali būti, kad ruoniai žudomi tendencingai, nes pilkieji ruoniai yra rimti žvejų konkurentai. Švedijoje ir Suomijoje juos leidžiama šaudyti. Todėl buvo raginama šiuos atvejus ištirti.

Priekrantės žvejai yra ne kartą pasisakę, kad pas mus atklystantys į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai pridaro daug žalos: ne tik sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, bet ir suėda nemažai laimikio. Žvejai netgi garsiai svarstė, kad ruonių populiaciją reikėtų naikinti juos šaudant.

Šiuo metu aplinkosaugininkai aiškinasi ruonių kritimo aplinkybes ir priežastis. Siekiant jas nustatyti, bus bendradarbiaujama ir su Lietuvos jūrų muziejumi, ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Su šia tarnyba Aplinkos apsaugos agentūra yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą dėl laukinių gyvūnų gaišimo priežasčių nustatymo.

Žiniasklaida rašė, kad pernai Lietuvos pajūryje rasta 12 negyvų ruonių: penki jų nuskendo įsipainioję į žvejų tinklus ir ūdas, o keturi buvo nušauti. Dar dviejų prie Nidos aptiktų jūros gyvūnų žūties priežastys nežinomos. Šaudyti saugomus pilkuosius Baltijos ruonius Lietuvoje griežtai draudžiama.